Pirma, atskiriam, kas ciesoriaus, – ciesoriui, kas Dievo Dievui.
Popiežius kalba apie valstybę, ne apie Bažnyčią. T. y. apie homoseksualių asmenų teisinę padėtį valstybėje, bet ne apie homoseksualių asmenų ir homoseksualių santykių vertinimą Bažnyčioje. Jis yra fiksuotas KBK 2357 straipsnyje. Iš jo kyla etinis imperatyvas visiems Katalikų Bažnyčios nariams, tiek heteroseksualiems asmenims homoseksualių asmenų atvilgiu, tiek homoseksualiems asmenims jų veiksmų atžvilgiu.
Kalbėdamas apie valstybės reikalus popiežius sako, kad „Homoseksualūs žmonės turi teisę būti šeimoje. Jie yra Dievo vaikai. Niekas neturi būti dėl to iš šeimos išvytas ar padarytas nelaimingas. („Le persone omosessuali hanno il diritto di essere in una famiglia. Sono figli di Dio. Nessuno dovrebbe essere estromesso o reso infelice per questo“).
Man akivaizdu, kad popiežius čia kalba ne apie homoseksualių asmenų teisę į šeimą, bet apie visuomenę kaip šeimą, iš kurios negalima išvyti jokių asmenų dėl jokių pagrindų. Ir tai atitinka jo ne kartą išsakytą požiūrį įtraukti į visuomenę tuos, kurie yra jos paribyje.
Toliau popiežius sako: „Todėl yra reikalinga sukurti bendro gyvenimo civilinį institutą („legge di convivenza civile“), tokiu būdu jie bus teisiškai apsaugoti („In questo modo sono coperti legalmente“).
Kas tai būtų? Partnerystė?
Reikia žiūrėti į konkretaus pasiūlymo turinį ir jo vietą konkrečioje teisės sistemoje. Kai popiežius buvo Buenos Airių arkivyskupas, Argentinoje buvo bandoma įteisinti homoseksualų santuokas. Natūralu, kad esant būtinybei rinktis tarp dviejų variantų, jis pasisakė už alternatyvą, kuri nesuteiktų tokio paties teisinio statuso, kurį suteikia santuoka, t.y. už homoseksualias partnerystes. Tačiau ES teisė, prilyginanti partnerystę santuokai, diktuoja kitokių sprendimų paiešką.
Tokį sprendimą jau keli metai siūlo LVI („Bendro gyvenimo susitarimo projekto tikslas yra teisiškai sureguliuoti ir išspręsti santuokos nesudariusių kartu gyvenančių asmenų (nesigilinant į jų privačių santykių pobūdį) praktines problemas (finansų, paveldėjimo ir kt.), neprilyginant jų santuokinei vyro ir moters šeimai.“)
Tačiau, būdamas ištikimas Bažnyčios mokymui, katalikas negali pasisakyti už partnerystę, kuri yra prilyginama santuokai, jis negali propaguoti homoseksualios partnerystės kaip teisėto homoseksualių santykių tenkinimo būdo, lygiai taip pat negali naudotis partneryste tam, kad tenkintų savo lytinį potraukį. Ir net jei valstybė įteisins homoseksualių asmenų partnerystę, ir net jei popiežius tai parems kaip teisingą socialinį sprendimą, iš to neatsiras joks etinis imperatyvas katalikui elgtis kitaip. Ir katalikams nereiktų čia savęs apgaudinėti.
Galiausiai, reikia atminti, kad tai, kas privaloma Bažnyčios nariams, neprivaloma ne Bažnyčios nariams.
Simple as that.
nuostabus ir labai taiklus ir popiežiaus Pranciškaus žodžių esmę atskleidžiantis komentaras.
Kam tas skalbimas. Ka nori isvalyti?
ta, kad tie, kurie klauso Šventosios Dvasios, padaro ar pasako tai, ką privalu padaryti, t.y. problemą spręsti, o ne nuo jos bėgti. O pasaulis ir nuėjo tuo plačiuoju keliu, t.y. užsimerkė ir lyg problemų neliko, o tiksliau – nebematė. Dievas nori, kad būtų problemos sprendžiamos, todėl turime popiežiaus išsakytas mintis išgirsti bažnyčios mokymo šviesoje ir imtis jas įgyvendinti. Tik išsprendus problemą, ji dingsta, apeiti jų negalima, nes atsiranda „gudručių”, kurie prisidengę ale globėjais, daro savo juodus ir savanaudiškus darbus, patenka į valdžią, ardo šeimas, atiminėja vaikus ir galiausiai, nukreipia dėmesį nuo esminių jų (gudručių) sukuriamų globalinių problemų.
aš manyčiau kad šiuo atveju ne mažiau esminis dalykas yra ne „ką ganytojas sako“, o kaip ir kodėl taip sako. Jei tenka aiškinti ką popiežius sako, reiškia kažkas negerai karalystėje kurios valdovas kalba nesuprantamai savp ganmiesiems. ir nereikia šių pigių spekuliacijų – neabejotinai būtent tokiomis ir tikėjosi bergalionė išsisukti. Deja, kalbama nuodėmės klausimu. arba nuodėmę darai, arba ne. jei darai nuodėmę ir atgailauji – vienas dalykas, jei užkietėjęs savo nuodėmėje ir ja dar didžiuojiesi – tai jau visai kas kita. labai primityvi tokia demagogija „mes smerkiame nuodėme o ne artimą savo“. Loginniu aspektu tai yra nonsensas. toks įspūdis kad vaikų darželyje visomis prasmėmis atsidūrėme. gavau mobiliame „naujieną“ „tarptautinis skandalas – pasiūlyta pavogti Baltarusijos prezidentę“ ar kažkaip panašiai. net nežiūrėjau kurio… Skaityti daugiau »
yra ne ką pasakė pontifikas, bet ką norėjo pasakyti Šventoji Dvasia. Ne žmogui spręsti už Ją. Jei popiežius būtų įdėjęs porciją savo pamąstymų ir „įvyniojęs į vatą”, tai dabar nebūtų tai taip garsiai pasaulyje nuskambėję jo žodžiai su labai gilia prasme, t.y. MYLĖTI ypač tuos, kurie yra paribyje. Tik šitaip Dievas atkreipia žmogaus dėmesį į esminę problemą, kuri neišsprendus susikaupusią problemą, atves mus į klaikią aklavietę, o jei žmonija susigriebs, tai galės išeiti be didesnio vargo ir pradėti pirmuosius žingsnius problemas spręsti meilės šviesoje. Gal vyriausybės pamatys ir kitas žiauriai opias bėdas, kaip negimusios gyvybės, eutanazijos, neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių bei gamtos klausimus.
Taip vadinamas šiandieninis pasodintas ant popiežiaus taburetkės „popiežius” kaip ir visi šiandieniniai įsitaisę bažnyčiose Dievo „tarnai” nežino kokia yra pagal Bibliją jų paskirtis ir ką jie bažnyčiose įsidarbinę turi daryti. Todėl pseudodvasiški tėvai visi kaip vienas aktyviai dalyvauja pasauliniame visuomenės gyvenime,”sprendžia” bažnyčių piniginius klausimus, visuomenės problemas, gina naujas ir „progresyvias” ne pačių tauriausių žmonių prisigalvotas „vertybes ir teises” ir t.t. „Atskleidžiantis popiežiaus žodžių prasmę” Ramūnas Aušrotas taip pat pasakoja apie ne Dievo mokymą, o apie „bažnyčios mokymą” skleidžiamą gausių ten įsitaisiusių”Dievo tarnais”, niekam ne paslaptis, homoseksulų ir pedofilų, kurių iš principo ten neturėtų būti nei kvapo. Šiandieninė bažnytinė „Dievo tarnų” publika su pseudopopiežiumi priešakyje susirinkusiai bažnyčiose publikai blevyzgoja apie šiandienines išsigimusias, tenkinančias žemiausius žmogaus instinktus pseudovertybes, žmonių teises, kaip visi… Skaityti daugiau »
Visų pirma pontifikas pasisakymais reguliuoja savo ideologinės kariuomenės narių valdyseną. Pasaulietiniam žmogui, protiškai ir psichologiškai savarankiškam, nepriklausomai jis kuo save laiko krikščioniu ar kt. tūrėtų būti nesvarbu ką pontifikas sako ar norėjo pasakyti. Šiuo konkrečiu atveju, pontifikas turėjo omeny, kad tarp kunigų yra daug pedofilų ir gėjų, todėl reikia rūpintis ir jų civiliniu statusu.
ta, kad žmogus kalba apie kitus pagal savo sugedimo laipsnį. Jei joje nėra meilės, tai ir išvados neša ne meilės žinią, t.y. šėtono žinią. Popiežius Pranciškus ir yra tuo nuostabus, kad reiškia ne savo mintis ir viską kalba ne iš špargalkes, o spontaniškai. O kas turi bent kiek supratimo apie Šventosios Dvasios veikimą, tai žino, kad maldoje esančio žmogus lūpomis Ji kalba pirmaisiais, spontaniškai pasakytais sakiniais. Tereikia, dabar, priimti tai, kaip Dievo žinią ir palaukti, lukterėkite ir pamatysite kas ir kaip ir kodėl. Nedarykite skubotų išvadų iš savo pagedusio suvokimo.
Bergoglio, kaip žydas, yra Bažnyčios likvidatorius.
ir yra, kad „likvidatorius” yra Jėzus, kuris neleidžia užsiliuliuoti ir prisidengus „įstatymu”, nematyti paribyje esančių, o juos paverčiant išnaudojamaisiais ir įkaitais savo suktų norų ir užmačių.
Agnės komentarą su neiškraipyta tikrove, kaip viskas įvyko: „Neskubėkime daryti baigtinių išvadų. Perskaičiau prancūzų svetainėje fr.aleteia.org pateiktą tekstą šio skandalo tema. Taigi, pasirodo, Evgeny Afineevsky savo filme naudojosi ištraukomis iš pontifiko 2019 m. interviu, duoto meksikietei Vatikano darbuotojai Valentinai Alazraki, tas ištraukas iškarpė, ištraukdamas iš konteksto paskiras eilutes ar frazes ir po to sumontavo, kaip norėjo suteikdamas kitą prasmę nei popiežius norėjo pasakyti (režisierius pats priklauso LGBT). Frazė apie Dievo vaikus buvo ištraukta iš pokalbio apie heteroseksualius tėvus, kurie turi homoseksualių vaikų, ir neturėtų jų atstumti, nes ir jie esą Dievo vaikai, o labiausiai prieštaringa vieta “Mums tik reikia turėti civilinės sąjungos įstatymą, kad jų santykiai būtų įteisinti” iš tiesų originalioje Pranciškaus kalboje skambėjo kitap. Interviu su Vatikano darbuotoja popiežius… Skaityti daugiau »
R.Aušrotas: „Kai popiežius buvo Buenos Airių arkivyskupas, Argentinoje buvo bandoma įteisinti homoseksualų santuokas. Natūralu, kad esant būtinybei rinktis tarp dviejų variantų, jis pasisakė už alternatyvą, kuri nesuteiktų tokio paties teisinio statuso, kurį suteikia santuoka, t.y. už homoseksualias partnerystes.”
—————————————————
Manau, kad toks pasisakymas tikrai nėra teisinga. Diplomatija bet kokios religijos dvasiniuose dalykuose – ir juo labiau krikščionybėje – negali būti taikoma, nes tokiu atveju yra klaidinami eiliniai tikėjimo pasekėjai, jau nekalbant apie netikinčius. Turi būti remiamasi tik Dievo žodžiu, tiksliau, kad homoseksualizmas yra sunki nuodėmė ir todėl politikai, įteisindami paslaugas homoseksualistams ryšium su jų nuodėmingu gyvenimu, taip pat daro sunkią nuodėmę.
Nepatingėk ir paskaityk gerb. Agnės komentarą. “Neskubėkime daryti baigtinių išvadų. Perskaičiau prancūzų svetainėje fr.aleteia.org pateiktą tekstą šio skandalo tema. Taigi, pasirodo, Evgeny Afineevsky savo filme naudojosi ištraukomis iš pontifiko 2019 m. interviu, duoto meksikietei Vatikano darbuotojai Valentinai Alazraki, tas ištraukas iškarpė, ištraukdamas iš konteksto paskiras eilutes ar frazes ir po to sumontavo, kaip norėjo suteikdamas kitą prasmę nei popiežius norėjo pasakyti (režisierius pats priklauso LGBT). Frazė apie Dievo vaikus buvo ištraukta iš pokalbio apie heteroseksualius tėvus, kurie turi homoseksualių vaikų, ir neturėtų jų atstumti, nes ir jie esą Dievo vaikai, o labiausiai prieštaringa vieta “Mums tik reikia turėti civilinės sąjungos įstatymą, kad jų santykiai būtų įteisinti” iš tiesų originalioje Pranciškaus kalboje skambėjo kitap. Interviu su Vatikano darbuotoja popiežius panaudojo ispanišką… Skaityti daugiau »
Svarbiau ne tai, kad filmas žydo emigranto iš Rusijos, atviro homoseksualo sąlyginai suklastotas, o tai, kad šių dienų Vatikanas jį ne tik apdovanoja,
bet ir viešai nepaneigia Popiežiui priskiriamų žodžių ar jų interpretacijų.
Šis esminis priekaištas tinka ir pop. Pranciškui, jo nesuvokiamam tylėjimui.
Popiežiaus pasaulietiškai „humaniškų” ištarmių dviprasmybės kartojasi ir kartojasi, kiekvieną kartą profaniškosios globalizacijos adeptų kryptingai panaudojamos antikristinės dvasios bei ją aptarnaujančių ideologijų sklaidai.
Tai niekaip nesuderinma su kovojančia Kristaus Bažnyčia, jos pašaukimu ištverti Tiesoje, dėl Jos nedaryti jokių kompromisų, grumtis iki kraujo.
PS Mirtinos nuodėmės nutylėjimas – gailestingumo neparodymas ir sunki nuodėmė.
***************************************************************************
Atleisk Viešpatie, jei taip samprotaudamas esu neteisus.
Šv. Arkangele Rapolai, kurio dieną šiandien švenčiame, užtark ir tarpininkauk.
bet gi zmones nera kazkokia visiskai nieko nesuprantantys, kad jiems butu galima iteigti bet ka. na juk zinoma, kad popiezius gali pasisakyti ne tik apie baznycia, bet ir valstybe. ir jis cia kalbejo apie valstybe. dabar visi nuvaidinkime, kad tas paaiskinimas mus tenkina ir apsimeskime, kad viskas OK. kita karta, kai popiezius kalbes ne apie baznycia, o apie valstybe, lauksiu jo izvalgu del buhalternes apskaitos istatymo tobulinimo ir del ES bendrosios preferenciju sistemos pakeitimu atitikimo Pasaulio Prekybos Organizacijos nuostatoms.
Šv. Arkangelo Rapolo šventė švenčiama rugsėjo 29 dieną.
Nuostabus pontifikas. Ne be reikalo šėtonas jį taip puola, bet pragaro vartai jo nenugalės.
Ačiū popiežiui už tai, kad apsilankė Lietuvoje, kad paliko mums „Gailestingumo” atlaidus, kad davė jauną ir išmintiongą ganytoją Kęstutį Kėvalą, kad įvertino Sigito Tamkevičiaus nuopelnus Lietuvai paskirdamas jį kardinolu. Dieve, duok sveikatos, šviesios išminties ir ilgų metų mylimam popiežiui Pranciškui.
Apie šv. arkangelą Rapolą ir jo nepaprastą pagalbą žmonėms rašo Šv. Rašto Tobijo knyga. Vardas „Rapolas“ reiškia „Dievo vaistas“ – jis yra gydytojų ir ligonių globėjas. Šv. Rapolas yra išmintingas ir galingas vedlys tiems, kurie pasišvenčia santuokai, ypač sužadėtiniams ir jaunoms šeimoms; patarėjas ir ramstis tiems, kurie ieško savo pašaukimo; budrus jaunystės sergėtojas; keliautojų globėjas; kontempliatyvaus gyvenimo, netgi reikalų apsuptyje, pavyzdys. Jo šventė spalio 24 d. Beje, moderniajame kalendoriuje ši šventė panaikinta – kaip ir atskiros šv. arkangelo Gabrieliaus ir Mykolo šventės.
https://www.facebook.com/UzKatalikuTradicija/
Tamsta „parmiegojai” su lefebros chebra.
Myliu savo popiežių Pranciškų 2020-10-24 19:00 Iš blevyzgojančio apie homoseksualus kaip „Dievo vaikus”, o ne kaip Nusidėjėlius chebrantų išrinkto Pranciškaus yra šiandiena „popiežius”, kaip iš „tautos tatos, patriarcho ir t.t.” V.Lansbergio yra „tautinis kosmonautas pabuvojęs su JAV astronautais Mėnulyje”. Galima su džiaugsmu pasakyti, kad tokių kaip šiandieninis „visų mylimas popiežius” Šėtonas nepuola, ir jis tą gerai žino, todėl ir leidžia sau blevyzgoti apie žemiausius žmonių žemiškus dalykus ką nori. Tokie apie dvasinius dalykus ir Dievo žodį mažai ką išstena, daugiausia varo savo išgalvotus „Dievo žodžius ir vertinimus”. Taigi, – „ne kiekvienas, kuris šaukia: „Viešpatie, Viešpatie!”, įeis į dangaus karalystę, bet tik tas, kuris vykdo mano dangiškojo Tėvo valią”…. Belieka pridurti, kad ir neva tikinti Dievu ji arba jis nepriartėja prie… Skaityti daugiau »
Mylėk ir daryk, ką nori”
Jėzus mus kviečia įžengti į Jo Širdį. Jis kviečia panirti į Jo meilę ir atrasti, kad ši meilė gydo mūsų žaizdas, atgaivina viltį ir apsaugo nuo baimės. Jėzus kviečia iš naujo atrasti, kokia stipri ir galinga Jo meilė. Jo meilės niekas neužgesins ir neišsklaidys. Niekas, nei mūsų nevertumas, nei nuodėmės!
Šventasis Augustinas: 2020-10-25 10:03
Mylėk ir daryk, ką nori”
Kad „meilė būtų verta Augustino” iš anksto klebonijoje nusimauk kelnes, išsivalyk ne tik dantis ir praskalauk burną, bet pasikvėpink ir išangę…. Tokios „šiuolaikinės meilės” „pavydės” pats tavo Jėzus, šiandieninis popiežius, bažnyčios tarnai plos, normalūs žmonės bijos net pagalvoti tokią „aistringą šiuolaikinę meilę gesinti ar sklaidyti”…..