Krikščionys politikai Lietuvoje, paklausti nuomonės apie vienalytes santuokas, sutrinka, o klausimą uždavę smaginasi matydami, kaip jie stengiasi išsisukti iš nepatogios situacijos.
Bet tai tik pradžia. Europos Sąjunga planuoja priimti dokumentą, kuriuo ketina iki 2021 m. IV ketvirčio į ES nusikalstamų veikų sąrašą įtraukti visų formų neapykantos nusikaltimus ir neapykantą kurstančias kalbas (KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI 2021 m. Komisijos darbo programa)
Kokias pasekmes tai gali reikšti, iliustruoja Šiaurės Airijos pavyzdys. Šiaurės Airija yra Jungtinės Karalystės protektoratas, formaliai turinti savivaldą, bet realiai valdoma vietininko iš Londono. Šiais metais, Šiaurės Airijos parlamentui iširus, per Londoną buvo prastumtas radikalus abortų įstatymas Šiaurės Airijai. O štai visai neseniai teisėjas, kurį paskyrė JK vydomosios valdžios įgaliotinis Šiaurės Airijoje (executive), kad peržiūrėtų Šiaurės Airijos teisinį reguliavimą, susijusį su neapykantos kalba, pateikė pasiūlymus, kuriuose rekomendavo didelius saviraiškos laisvės ribojimus.
Kaip teigia Christian Institute (daugiau skaityti ČIA), teisėjas Desmond Marrinan parengtame 997 puslapių raporte rekomenduoja panaikintia įstatymuose egzistuojančią sąžinės laisvės išlygos apsaugą tiems, kurie nesutinka su vienalytėmis santuokomis.
Tokia sąžinės laisvės apsauga yra įrašyta į Viešosios tvarkos įstatymą (Public Order Act 1986), kuriame garantuojama saviraiškos laisvė religinių įsitikinimų ar seksualinės orientacijos pagrindu.
Jame sakoma, kad „Bet kokia diskusija ar kritika vienalyčių santuokų atžvilgiu per se (kaip tokia) nelaikoma (A) kelianti grėsmę, smurtinio pobūdžio ar įžeidžianti ar (B) kaip turinti tikslą kurstyti neapykantą ar kelti baimę.“
Būtent šią nuostatą ir rekomenduojama iš įstatymo išbraukti.
Konsultacijoms su visuomene buvo pateiktas klausimas, ar Viešosios tvarkos įstatyme esančios įsitikinimų, paremtų religiniais įsitikinimais ir seksualine orientacija, raiškos laisvės garantijos turėtų būti perkeltos į naująjį teisinį reguliavimą. 97 procentai konsultacijose dalyvavusių asmenų ir 48 procentai konsultacijose dalyvavusių organizacijų pasakė, jog ši garantija turi būti palikta. Nepaisant to, šis pasiūlymas į rekomendacijas nebuvo įtrauktas.
Kažko panašaus galima anksčiau ar vėliau tikėtis ir Lietuvoje, ir visai gali būti, kad įvyniotas į gražų (gailestingumo ar kitą) popierėlį, bus priimtas ir kai kurių katalikų. Jau ir dabar ne vienas bičiulis katalikas kartkartėmis man užmeta, kad neturėčiau vieno ar kito dalyko kritikuoti ar smerkti. Atrodo, jie tai daro nesuprasdami (ar nenorėdami suprasti), kad: a) taip liepia mano sąžinė, b) kritikuoju reiškinį ir/ ar veiksmus, jei jie, mano subjektyvia nuomone, prasilenkia su Bažnyčios mokymu.
Be to, druska pagal definiciją negali saldyti. O saldumą, mano galva, mes esame pernelyg pamėgę. Toks jausmas, kad greitai visi cukralige susirgsim:)