Mintis, kad vyrai ir moterys ne tik kad negali sugyventi, bet tarp lyčių vyksta kova, vyrai nekenčia moterų ir siekia ją pavergti yra būdinga kultūriniam marksizmui, kuris klasių kovos idėją perkėlė į socialinius santykius. Už tai esame „dėkingi” vadinamąjai Frankfurto mokyklai, kuri teoriškai pagrindė šią mintį. Bet ji jau atsiranda feminizmo klasikės Simonos de Bovuar raštuose.
O žaislas „Barbė” yra šios vergovės ženklas.
Filme „Barbė” Barbė patenka į tikrą pasaulį ir ten atranda, kad tikrame pasaulyje klesti patiarchatas (c’mon, šiais laikais? Jūs turbūt juokaujate), visos moterys yra aukos, o vyrai – smurtautojai. O jos Kenas atranda, kad jam tai patinka (really????)
Krikščionis pasakytų: užstrigta nuodėmėje. Taip, nuopuolis metė šešėlį ant vyro ir moters santykių (paskaitykit Pradžios knygos 3 skyrių). Tačiau yra žmogaus troškimas ir Dievo malonė. Rimtų veidu svarstyti, kad vyrai siekia moteris pavergti yra ne diletantizmas. Tai idiotizmas. Ir iškreipta teologija.
Ne, filme nepamatysite, kad Barbė atranda savo prigimtinį orumą, o Kenas savo (krikščionybė). Barbė atranda tiesą apie vyrus, o Kenas tiesą apie save (ideologija). O abu atranda, kad vyras ir moteris nekenčia vienas kito. Ir kad tam, kad gyventi laimingame pasaulyje moteris turi ignoruoti vyrą, o vyras ignoruoti moterį, sako Benas Šapiro (nuoroda komentare). Ir čia slapta mintis – meilės ieškoti tarp savų.
Stambulo konvencijos dvasios filmas. Skirtas jaunoms mamoms ir jų dukroms perauklėti (senos mamos jau beviltiškos). Kitaip sakant, naujas Overtono langas moterims.
Ačiū Dievui, kad filmas gavosi durnas. Bet pačiuožusiems vokistams (woke) patiks (nuotraukoje – lietuviški prieš filmo premjera)
Mamos, jei nenorite, kad jūsų dukra pro langą išmestų „Barbę” neveskite savo dukrų į šį filmą. Bent jau dėl pragmatinių priežasčių – Barbės kainuoja, Geriau eikite su tėčiu pasivaikščioti. Garantuoju, tėtis dukrai nupirks ledų, o ledai, ypač iš tėvo rankų, yra labai geras priešnuodis vokizmo ideologijai.