Turbūt visi matėte Danske banko reklamą. Pasirodė ir raginimas katalikams pasirašyti peticiją (ČIA). Kaip būdas ginti savo įsitikinimus, išreikšti savo nuomonę, nepritarimą – tai normali pilietiškumo apraiška, kuria gali naudotis ir katalikai (čia skeptikams).
Kitas klausimas – jos realus poveikis. Tai, kas liaudyje žinoma kaip peticija, neturi jokios įpareigojančios galios peticijos adresatui. Skirtingai nuo Peticijų įstatymo tvarka pareikštų peticijų. Tačiau jų adresatas – valstybės ar savivadybės ir jų institucijų veiksmai, galimai pažeidžiantys įstatymus, piliečių teises ir laisves.
Šiuo atveju turime privataus asmens – komercinio banko – reklamą, kuri įžeidžia tikinčiųjų jausmus dėl sąmoningai naudojamų religinių asociacijų. Pasižiūrėjau, (ar) ką būtų galima su tuo padaryti.
LR Reklamos įstatymas draudžia reklamą, kuri įžeidžia tikinčiųjų jausmus, tačiau, tam yra dvi sąlygos:
a) reklamoje turi būti naudojamas religinis simbolis;
b) jis turi būti paniekintas.
Beje, įstatymas gynybos teisę numato tik Lietuvoje įregistruotų religinių bendruomenių religiniams simboliams.
Reklamos įstatymas religinį simbolį apibrėžia taip:
„Religinis simbolis – atvaizdas, daiktas, grafinis ar rašytinis ženklas, kuris gerbiamas religinėje bendruomenėje kaip nurodantis į dievybę ar šventumą“.
Vertinant Danske banko reklamą, akivaizdu, kad autoriai, gerai žinodami įstatymą, pasielgė labai gudriai: jie daro vaizdų koliažą: paima kultūrinį simbolį – Yodos personažą iš Žvaigždžių karų, jį apvelka budistine apranga (ačiū Tomai Bružaitei už pastebėjimą) ir pastato Gailestingojo Jėzaus laikysena. Formaliai pagal įstatymą, religinis simbolis (atvaizdas) nepanaudotas, panaudota tik Gailestingojo Jėzaus atvaizdui būdinga laikysena (ir paveikslo idėja apie gailestingumą), tad prikibti nėra prie ko.
Net jei įrodytume, kad reklamos prototipas – Gailestingojo Jėzaus atvaizdas, teisme būtų sunku įrodyti jo paniekinimą.
„Profanacija“ (TŽŽ) suprantama kaip a) iškraipymas, sudarkymas nemokšiškais aiškinimais b) niekinamas požiūris į pagarbos vertus dalykus.
Gailestingojo Jėzaus žinia – gailestingumas – nei paniekinama, nei išjuokiama. Turbūt sunku ginčytis, kad Jėzus nėra gailestingas gėjams. Greičiau atvirkščiai. Galima tik įžvelgti kur kas subtilesnį, bet, deja, teisės neginamą, religijos vertės sumenkinimą: popkultūros ikonos sulyginimas su religinės tradicijos atvaizdu, komunikuoja, kad katalikybė ar budizmas yra viso labo (pop) kultūra. Tai religijos redukcija, bet čia nieko nepadarysi – daugeliui mūsų aplinkinių Kalėdos viso labo kultūrinė tradicija, kurių metu įsikūnija tik dovanos, bet ne Jėzus.
Jei kur ir galima bandyti pagriebti reklamos autorius už gerklės, tai dėl Yodos personažo panaudojimo reklamoje. Jis yra autorių teisių objektas. Šis atvaizdas priklauso STAR WARS franšizei, kurios autorinės neturtinės teisės priklauso Lucasfilm Ltd., o autorinės turtinės teisės – The Walt Disney kompanijai. Labai abejoju, kad Danske bankas gavo licenziją jį naudoti savo firmos komercinėje reklamoje. Jei reklaminė medžiaga yra parengta pažeidžiant autorių teises į literatūros, meno, mokslo kūrinius ir (ar) gretutines teises, tokią reklamą LR Reklamos įstatymas draudžia (4 str., 2 d. 9 p.).
Nusprendžiau tai patikrinti ir sumečiau greitą skundelį Valstybinei vartotojų teisių apsaugos institucijai, kuri pagal įstatymą tiria tokius atvejus. Tegul aiškinasi. Man patinka kartais patampyti liūtą už ūsų.
Beje, „Disney“ kompanijos puslapyje galima paduoti skundą dėl jos intelektinės nuosavybės pažeidimo. Jų vietoje aš norėčiau žinoti.
Yodos personažas dėl serialo „Mandalorietis“ („Mandalorian“, 2019) dabar ant bangos (daugiau žr. ČIA).
Žodžiu, mokėkime ginti savo orumą visomis teisėtomis priemonėmis.