LRT giriasi, kad vienam gyventojui ji tekainavo tik 1,24 Eur.
Paskaičiuojam, broliai kurmiai, kaip sako viena garsi politikė.
1,24 per mėnesį, vadinasi, 14,88 per metus. LT 2019 m. pabaigoje buvo 2 mln. 793,3 tūkst. nuolatinių gyventojų. Iš viso: 41 564 304 eurus.
Apkaičiuota kaip ir teisingai: Finansų ministerijos duomenimis, asignavimai LRT iš valstybės biudžeto 2019 m. sudarė 41 649 Eur (žr. ČIA).
Palyginkime: pagal tokį pat apskaičiavimą, LR Seimas Lietuvoje nuolatinę gyvenamąją vietą turintiems asmenims kainuoja nepilną eurą (0,949 Eur), LR Vyriausybė – 0,43, o štai LR Prezidentas – tik 0,17 euro per mėnesį. Štai policija piliečiams kainuoja net 7 eurus per mėnesį, prokuratūra – 1,04 , o teismai tik 0,255 euro,
Tačiau LTR iš tiesų gudrauja, „dempinguodama“ mokestinį krūvį, tenkantį Lietuvos gyventojui. Tokia suma būtų, jei LRT mokestį mokėtų bedarbiai, seneliai, neįgalieji, vaikai ir ką tik gimę kūdikiai.
Bet asignavimai LRT yra skiriami ne nuo „pagalvės“ mokesčio, kurį moka kiekvienas Lietuvos pilietis, o nuo gyventojų pajamų mokesčio. Taigi, reikia žiūrėti, kokia mokestinė našta tenka mokesčius mokančiam nuolatiniam Lietuvos gyventojui.
VMI duomenimis, 2020 m. sausio mėn. 1 d. mokesčių mokėtojų – fizinių asmenų – Lietuvoje buvo 1 840 351 (ČIA).
Taigi, nuolatinis gyventojas, mokantis mokesčius, iš jų LRT skyrė 22,63 Eur, arba 1,88 euro per mėn.
O jei skaičiuosime ne individualius asmenis, o namų ūkius, ši suma bus dar didesnė. Jei laikysime, kad namų ūkį sudaro du dirbantys asmenys, ši suma bus 45,26 euro per metus, arba 3,77 euro per mėnesį.
Šiaip, jei palyginsime LRT finansavimą su kitomis valdžios struktūromis, ir jei neskaičiuosime ministerijų biudžetų, VšĮ Lietuvos radijas ir televizija gauna daugiausiai negu bet kuri kita valstybės ir valdžios institucija. Palyginimui: 2019 m. LR Seimo kanceliarijos finansavimas sudarė 31 733 tūkst. Eur, LR Valstybės saugumo departamento – 32 795 tūkst. Eur, LR Generalinė prokuratūra – 35 079 tūkst. Eur, LR Vyriausiosios rinkimų komisijos – 28 486 tūkst Eur, LR Vyriausybės kanceliarijos – 14 437 tūkst. Eur, o LR Prezidento kanceliarija – tik 5 750 tūkst Eur.
LRT finansavimas lenkia ir kai kurias ministerijas, kurių ženklią biudžeto dalį sudaro ES ir kita tarptautinė finansinė parama. Atmetus europinį finansavimą, kai kurių ministerijų tikslinės biudžeto lėšos yra tokios pačios kaip ir LRT (Ekonomikos ir inovacijų ministerija – 43 842 tūkst. Eur) ar net ženkliai mažesnės (Energetikos ministerijos – 14 281 tūkst. Eur).
Beje, įdomu tai, kad Kultūros ministerijos biudžetas 2019 m. , atmetus europinius pinigus (skirtus projektams, t.y. išdalinimui, o ne vidaus naudojimui) sudarė 85 290 tūkst. eurų. Taigi, Lietuvos didžioji kultūrinė įstaiga – LRT – iš esmės gavo pusę Kultūros ministerijos finansavimo.
LRT finansavimu lenkė visus universitetus (išskyrus VU – 63 138 tūkst. eurų), o taip pat ir visas kultūrines įstaigas. Palyginimui: Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatrui 2019 m. buvo skirta 11 888 tūkst. eurų, Lietuvos nacionaliniam muziejui – 8 335 tūkst eurų.
Be abejo, televizija, kaip ir kinas, brangus malonumas: kainuoja transliacijos, kameros ir kita įranga. Bet pagal LRT finansavimą, įstaigos atlyginimai sudarė net 33 proc. lėšų (13 900 tūkst. eurų).
Pagal įstatymą, LRT biudžetui dabar yra skiriama 1 proc. suma nuo gyventojų pajamų mokesčio. Reikia priminti, kad 2018 m. GPM buvo surinkta 1 840 347 tūkst. eurų, tačiau dėl mokesčių reformos 2019 m. gyventojų pajamų mokestis išaugo ir sudarė 3 280 993 tūkst. eurų, taigi, LRT finansavimas išaugo beveik dvigubai.
Pagal LR Biudžeto Lietuvos Respublikos 2020 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą, yra numatoma gauti 3 713 912, t.y. dar daugiau (ČIA).
Ir nors jau akivaizdu, kad dėl koronaviruso epidemijos GPM šiemet bus surinkta mažiau, įstatymo niekas nekeis, ir LRT gaus savo dalį. Taigi, gyvename gerai. Ir gyventi gerai yra gera.
