Laisvos visuomenės institutas
Lietuvoje tarp katalikų įsiplieskus diskusijoms dėl žodžio gender tikrosios reikšmės, pro akis praslydo kovo 2 d. vykusioje 43-iojoje JTO Žmogaus Teisių Tarybos posėdyje pristatyta ataskaita apie Religijos ar tikėjimo laisvę, kuriame gender yra naudojama kaip skėtinė sąvoka, apimanti tiek moteris ir mergaites, tiek ir gėjus, lesbietes, biseksualus ir transseksualius asmenis (LGBT+), o smurtas dėl lyties (gender based violence) apima ir šių asmenų diskriminaciją.
Užuot atkreipęs tarptautinės bendruomenės dėmesį į religijos ir sąžinės laisvei kylančius iššūkius – vis didėjantį krikščionių persekiojimo pasaulyje mastą, tendenciją Vakarų šalyse įstatymų pagalba siaurinti tikinčių sąžinės laisvės ribas – Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėties srityje Ahmedas Shaheedas savo užimamą postą panaudojo tam, ką popiežius Pranciškus yra pavadinęs „ideologine kolonizacija“.
Žmogaus teisių Tarybos posėdyje dalyvavusi Šv. Sosto delegacija, kuriai vadovavo arkivyskupas Ivan Jurkovic, Šv. Sosto stebėtojas prie šios JTO institucijos, atvirai pavadino šią ataskaitą „religijos laisvės užsipuolimu“. Ypatingai yra nepriimtini ir įžeidžia ne kartą tekste pasitaikantys teiginiai, jog religijos ir tikėjimo laisvė turėtų atsitraukti vadinamųjų „žmogaus teisių“ atžvilgiu, dėl kurių tarptautinėje bendruomenėje akivaizdžiai neegzistuoja konsensusas, todėl tai yra tam tikra „ideologinės kolonizacijos“ forma, kurią vykdo kai kurios valstybės ir tarptautinės organizacijos“, – pareiškė jis.[1]
Ataskaitos „Religijos ir tikėjimo laisvė“ preambulėje rašoma, kad jos tikslas yra kovoti su reiškiniu, kai „religiniai įsitikinimai įtakoja įstatymus ir pateisina valstybės praktikas, kuriomis yra pažeidžiama moterų, mergaičių, gėjų, lesbiečių, biseksualų ir transseksualių (LGBT+) teisė į nediskriminavimą.“
Neigiamu reiškiniu ataskaita vadina siekį „religinės laisvės pagrindu „atsukti atgal“ ar sudaryti išimtis iš įstatymų, kurie gina nuo smurto lyties pagrindu ir diskriminacijos.“ Kaip dokumentą apibendrino Catholic News Agency apžvalgininkas Andrea Gagliarducci, ja siekiama propaguoti laisvės sampratą, pagrįstą laisvės „nuo“ religijos ir laisvės religijos viduje idėja, taip skatinant vadinamąsias naująsias žmogaus teises, joje atvirai abejojama prieštaravimo sąžinei išlygos (conscientious objection) validumu, bei netiesiogiai daromas spaudimas keisti religijų mokymą, grindžiant tai tarptautinės teisės reikalavimais.
Tai ne pirmas kartas, kai tarptautinės institucijos autoritetas yra panaudojamas tokiu tikslu. 2014 m. JTO Vaiko teisių komitetas savo ataskaitoje apie tai, kaip Šv. Sostas įgyvendina Vaiko teisių konvencijos nuostatas, kreipė dėmesį ne į Konvencijos įgyvendinimo trūkumus Vatikano mieste, bet atvirai spaudė Šv. Sostą keisti savo mokymą apie lytiškumą.
JTO specialaus pranešėjo ataskaita apie religijos ir tikėjimo laisvę eina dar toliau: joje daroma išvada, kad tradicine morale paremti, o ypatingai – religinės prigimties įstatymai, turi būti pakeisti, jei jie prieštarauja žmogaus teisių srities ir JTO ekspertų nuomonei.[2] „Valstybės turi užtikrinti kiekvieno, ypač moterų, mergaičių, gėjų, lesbiečių, biseksualų ir transseksualių (LGBT+) lygias teises religijos ir tikėjimo raiškos srityje, – teigė jis, – įskaitant ir įgalinančios aplinkos sukūrimą, kuriame galėtų pasireikšti pliuralistinis ir progresyvus savęs supratimas.[3] O tam, kad religinė bendruomenė įgalintų asmens „savęs supratimus“, reikia, kad būtų pakeistos abortą ir promiskuitetą draudžiančios religinės normos.[4] Ir nors specialusis pranešėjas pažymi, kad religinės organizacijos turi teisę autonomiškai tvarkytis, tokia „pagarba“ turi atitikti „holistinę žmogaus teisių koncepciją, paremtą visų žmogaus teisių universalumu, nedalijamumu, tarpusavio susietumu ir neatimamu“[5]
Kitaip tariant, ataskaita remiasi prielaida, kad religinės nuostatos neleidžia tinkamai naudotis religijos laisve LGBTQ žmonėms ir juos šiuo atžvilgiu diskriminuoja lyties, seksualinės orientacijos ir lyties tapatybės pagrindu bei siūlo užtikrinti jų teises keičiant religinių bendruomenių mokymą. Iš esmės toks siūlymas yra ne kas kita kaip bandymas paneigti religijos ir sąžinės laisvę, nes modernioje valstybėje jos egzistuoja būtent todėl, kad sekuliarios valstybės ir religijos požiūriai į moralės klausimus išsiskiria, o daugumoje vakarų valstybių – vis tolsta. Kaip savo pareiškime pažymėjo ir arkivyskupas Ivan Jurkovic pasaulyje vis didėja politinis spaudimas religinėms bendruomenėms, siekiančioms išlaikyti savo mokymą, o šių bedruomenių nariai patiria persekiojimą dėl ištikimybės savo sąžinei.
Būtent šiame globalios politikos kontekste ir derėtų suprasti ir Lietuvoje vykstančius politinius procesus ir siūlomas teisėkūrines iniciatyvas. Ne atsitiktinai praeitais metais Lietuvoje, vadovaujantis iš Europos Sąjungos ateinančia horizontalia lyčių lygybės politikos idėja buvo siekiama iš lygių galimybių įstatymo išbraukti nuostatas, jog jis netaikomas privataus ir šeimos gyvenimo srityse, taip pat apriboti religinių bendruomenių ir bendrijų įsteigtų mokyklų bei kitų jų įsteigtų juridinių asmenų teisę veikti pagal savo organizacijos etosą. Būtent dėl šios priežasties JTO Moterų teisių komitetas primygtinai ragina ratifikuoti Stambulo konvenciją, numatančią pareigą naikinti su lytimi susijusius sterotipus, ir, kaip rodo minima ataskaita, visų pirma tuos, kurie yra susiję su heteroseksualiomis nuostatomis ir lyčių įvairovės nepripažinimu.[6] Pritaikius teksto skaitymui nuotraukos ryškinimo principą, tampa akivaizdu, kad religijos ir sąžinės laisvė yra kliūtis sekuliariai valstybei šviesti religinių bendruomenių narius seksualinių ir reproducinių teisių srityje,[7] skatinti lyčių įvairovę,[8] drausti bendruomenėse teikiamą polinkio į homoseksualumą terapiją[9], įpareigoti sudaryti prieigą prie kontraceptinių priemonių, teikti aborto ir su LGBT sveikatos priežiūra susijusias paslaugas, įskaitant taip vadinamąjį lyties keitimą.[10]
Ne paslaptis, kad anksčiau monolitiniame atrodžiusiame religinių bendruomenių mokyme dėl sekuliarizacijos įtakos atsiranda skylių ir plyšių. Ypač netvari šiame kontekste atrodo krikščionybė. Iš nesenų pavyzdžių galime paminėti Šveicarijos kalvinistų bažnyčios pareiškimą dėl vienos lyties santuokų. Vieningą oficialią poziciją moralės mokymo klausimais vis dar išlaikančioje katalikų bažnyčioje irgi netrūksta su jos mokymu nesutinkančių balsų. Pvz., jėzuitų kunigas James Martin, visai neseniai siūlė Katalikų bažnyčios katekizmo nuostatą apie tai, kad homoseksualūs veiksmai yra iš esmės netvarkingi („intrinissicaly disordered“) keisti nediskriminaciniu terminu „kitaip tvarkingi“ („Differently ordered“).[11]
Religinių tradicijų disidentų balsai tampa argumentu teigti, kad ne religija per se yra „kalta“ dėl dokumente minimų problemų, bet neteisinga religinės tradicijos interpretacija, duodant suprasti, kad tik laiko kausimas, kada jų balsai bus pakankamai girdimi, kad būtų padaryti reikiami pokyčiai. Kitaip tariant, ataskaita ženklina naują JTO organizacijos strategiją, kuri, pasinaudodama esamų ar tariamų vidinių nesutarimų dėl religijos doktrinos faktoriumi, legitimuoja išorinį politinį ir teisėkūrinį spaudimą ortodoksinėms religinėms bendruomenėms.[12]
Todėl ir Lietuvos katalikų tarpe nuskambėjęs Aušros Maldeikienės oeuvre yra ne atsitiktinis, bet pavyzdinis tokios strategijos pavyzdys. Aušros Maldeikienės apeliavimas į nė vieno neatstumiantį Kristų ir transeksualių asmenų kančias, ignoruojant Katalikų bažnyčios mokymą apie lyties tapatumą, yra ne kas kita kaip „skaldyk ir valdyk“ politika, kurios kartaus skonio mums visiems neseniai teko ir dar teks ragauti ateityje.
Religinė tradicija su savo normomis visada yra iššūkis trapiai ir į tingumą linkusiai žmogaus prigimčiai. Akivaizdu, kad tarptautiniu lygmeniu yra linkstama išnaudoti šį natūralų žmogaus individualios prigimties ir ją siekiančios norminti religinės praktikos trintį, tokiu būdu iš vidaus keičiant mokymą apie santuoką ir šeimą, o religijos laisvę padarant niekine. Neatsitiktinai ataskaitoje pateikiama individualistinė žmogaus teisių samprata („teisė į religijos ir tikėjimo laisvę yra individuali teisė, priklausanti asmeniui, o ne religijai“.) [13] Antropologiniame lygmenyje šis požiūris iliustruoja voliuntaristinės laisvės, kaip valingo žmogaus gebėjimo daryti viską, kad jam patinka, supratimą.
Krikščioniškoji tradicija laisvę supranta kaip dorybingu savęs suvaldymu pasiekiamą tikslą. Būtent dėl to tiek homoseksualūs asmenys, tiek ir lyties tapatumo sutrikimą turintys asmenys Bažnyčios kviečiami priimti savo vyriškąją ir moteriškąją prigimtį bei iš jo kylantį pašaukimą. Perfrazuojant politiologą Patrick J. Deneeną, šis liberalus požiūris, kuris laisvę supranta kaip visapusiškiausių įmanomų troškimų tenkinimą, valstybę – kaip tai turinčią užtikrinti instituciją, o teisę – kaip tam skirtą priemonę, religiją laiko sutartine ir nenatūralia kliūtimi šioms pastangoms.
Nuorodos:
[1] „Particularly unacceptable and offensive are the numerous references that recommend that freedom of religion or belief and conscientious objection must be surrendered for the promotion of other so-called „human rights“, which certainly do not enjoy consensus, thus being a sort of „ideological colonization“ on the part of some states and international institutions“.
[2] Dokumentas neslepia, kad būtent konsultacijos su šiais „feministų ekspertais“ ir nulėmė dokumento turinį bei koncepciją.
[3] „States have an obligation to guarantee to everyone, including women, girls and LGBT+ people, an equal right to freedom of religion or belief“, he said, „including by creating an enabling environment where pluralist and progressive self-understandings can manifest“.
[4] In order to enable these s„elf-understandings“, laws criminalizing abortion or various sexual behaviors would need to be overruled.
[5] The Special Rapporteur notes that while religious organizations are entitled to autonomy in the administration of their affairs, such deference should be extended within a holistic conception of human rights grounded in the universality, indivisibility, interdependence and inalienability of all human rights. (48)
[6] 35. Consultations in Europe highlighted a campaign by interest groups in Poland against ‘gender ideology’ that has characterized advocates for gender equality as ‘anti-family’ and intimidated and stigmatized women human rights defenders. In three States, religious interest groups have attempted to change the constitution to define ‘the family’ according to religiously grounded heterosexual norms. Interest groups are also reportedly misusing freedom of religion or belief to oppose self-determination rights for gender diverse persons.
[7] 34 The Special Rapporteur is deeply concerned at numerous reports he has received, and at information provided to other United Nations human rights mechanisms, alleging that religious interest groups are engaged in campaigns characterizing rights advocates working to combat gender-based discrimination as ‘immoral’ actors, seeking to undermine society by espousing ‘a gender ideology’ that is harmful to children, families, tradition and religion. Invoking religious tenets as well as pseudoscience, such actors argue for the defence of traditional values rooted in interpretations of religious teachings about the social roles for men and women in accordance with their alleged naturally different physical and mental capacities; often calling on governments to enact discriminatory policies.
[8] 35 Interest groups are also reportedly misusing freedom of religion or belief to oppose self-determination rights for gender diverse persons.
[9] 42 he Independent Expert on Protection Against Violence and Discrimination based on Sexual Orientation and Gender Identity Minorities notes that in the United States alone, some 698,000 lesbian, gay, bisexual, trans or gender nonconforming persons have received ‘conversion’ therapy at some point in their lives, and over half of them reportedly when they were adolescents. The Special Rapporteur is similarly alarmed by ongoing reports of State authorities’ failure to effectively investigate incidents of such violence or hold perpetrators accountable.
[10] denial of insurance coverage for legal reproductive health services; refusals to discharge prescriptions for contraception and to impede the ability to obtain legal abortion services and the denial of health services/treatment to LGBT+ persons.
[11] KBK 2357, https://www.crisismagazine.com/2017/fr-martins-grammar-problem
[12] 39 The Special Rapporteur notes, however, that the role of religious groups in perpetuating norms that promote gender inequitable attitudes is complex because religious communities themselves are not monolithic. A multitude of voices exist within religious groups and institutions, including faith-based actors who campaign for the rights of women, girls and LGBT+ persons and work to promote gender equality within their faith. Advocates within religions, across multiple traditions, have long sought to challenge norms and expectations that undermine the human rights of women, girls and LGBT+ persons; many have expanded religious leadership and influencer roles for women and challenged interpretations of religious texts that are used to ‘justify’ discrimination and other harmful practices against women, girls and LGBT+ persons.
40 Their work makes clear that religions are not necessarily the source of gender-based discrimination and violence, but that rather, interpretations of those beliefs, which are not protected, per se, and which are not necessarily held by all members of a religious community, are often the source of gender-based violence and discrimination. In fact, this report emphasizes that freedom of religion or belief can be an important tool to empower women and LGBT+ persons of faith in their struggles for equality, and that respect for the freedom of religion or belief of women and LGBT+ persons, as well as other human rights which underwrite this freedom should be promoted and protected.
[13] The Special Rapporteur reiterates that the right to freedom of religion or belief belongs to individuals, not religions and he emphasizes that in general, States should not interfere with a community’s communal practices or internal organization.
laisvavisuomene.lt