Kai LR Prezidentas užregistravo Švietimo įstatymo pakeitimus, kuriais buvo numatoma ankstinti pradinį ugdymą ir nustatyti privalomą ikimokyklinį ugdymą, sunerimo šeimų ir tėvų bendruomenė. Pirmiausia dėl to, kad tai darant nebuvo konsultuojamasi su visuomene, šeimomis ir tėvais, kurių teises ir pareigas palies siūlomi pakeitimai.
Tačiau Prezidentūra išgirdo šeimas ir tėvus. Buvo kalbamasi asmeniškai su nevyriausybinėmis organizacijomis, buvo surengta apvaliojo stalo diskusija. Buvo bandoma klausyti ir įsiklausyti.
Galiausiai, bent jau ikimokylinio ugdymo srityje, buvo rastas visus tenkinantis kompromisas. Svarbiausia, vietoj socialistinio, globos valstybės koncepciją atitinkančio privalomo ikimokyklinio udymo modelio buvo pasirinktas lankstesnis visuotinio ikimokyklinio ugdymo modelis, atitinkantis dabar galiojančio Švietimo įstatymo nuostatą, kad IKIMOKYKLINIS UGDYMAS VYKSTA ŠEIMOJE.
Tačiau kai projektas nukeliavo iki Seimo, Švietimo ir Mokslo komitetas be jokių ilgesnių diskusijų, be visuomenės nuomonės išklausymo, taip kaip reikalauja Teisėkūros pagrindų įstatymas, ėmė ir apvertė Prezidento pasiūlymus aukštyn kojomis.
Negana to, Švietimo ir mokslo komitetas įregistravo savo pataisų versiją, pagal kurią kuriamas hibridinis ikimokyklinio ugdymo modelis, bandantis savyje suderinti tiek privalomą, tiek visuotinį ikimokyklinį ugdymą. Toks savotiškas „nei tai karvė, nei tai arklys“.
Gerbiami Seimo nariai, taip nesąžininga, mes nerinkome jūsų tam, kad spręstumėte už mus, kad laikytumėte mus runkeliais, už kuriuos jūs viską žinote geriau. Ir tikrai apgailėtinai atrodo komiteto išvadoje įrašytas formalus „atsižvelgti“ prie iš NVO gautų išsamių raštų, realiai į juos nei įsigilinus, nei NVO atstovus išklausius.
Ir nesu tikras, kad jūs suprantate, kas yra privalomo ikimokyklinio ugdymo modelis ir kas yra visuotinio ikimokyklinio ugdymo modelis. Sprendžiu iš to, kad įrašėte projekte žodį visuotinis, kad sistema būtų visuotinė. Nes jei suprastumėt, nebandytumėt daryti hibrido, pagal kurį jis (kai kam) privalomas, o kai kam (kol kas) neprivalomas. Kas čia – dar vienas gyvulių ūkis? Kas matuos ir skirstys šeimas ir vaikus, į kokią sistemą jis patenka/nepatenka? Gal naujasis Laisvės partijos švietimo ministras, kuris vienašališkai galės išplėsti asmenų, kuriems taikomas privalomumas, ratą? O gal įsteigsite dar vieną tarnybą, kuri kompetetingai vertins ir klasifikuos šeimas?
Be to, nėra būtina į projektą įrašyti žodį „visuotinis“, kad Lietuvoje atsirastų visuotinė ikimokylinio ugdymo sistema. Sistema atsiranda ne todėl, kad į įstatymą yra įrašomas kodinis žodis, bet todėl, kad įstatymas sudaro prielaidas jai atsirasti. O kokias prielaidas jai atsirasti įstatymu sudarote jūs?
Man įdomu, kiek iš ministerijos ir savivaldybių klerkų supranta terminų „privalomo ikimokylinio ugdymo sistema“ ir „visuotinio ikimokylinio ugdymo sistema“ turinį, kiek jų yra pajėgūs juos atskirti. Ar nevirs jūsų geri norai tenkinti visų poreikius dar viena eiline chaltūra, kur siautės valdininkai, o šeimos nusilauš kojas, kaip kad atsitiko su Vaiko teisių apsaugos reforma?
Galiausiai, kodėl jūs sprendžiate savivaldos probemas šeimų sąskaita nustatydami prievolę joms, o ne pareigą jiems? Juk akivaizdu (ir tai matyti iš projekto aiškinamojo rašto), kad įstatymo pakeitimai atsirado kaip priemonė spręsti įsisenėjusias centrinių ir savivaldos viešojo administravimo institucijų problemas, susijusias su privalomo ikimokyklinio ugdymo skyrimu pagal dabar galiojančią SocMino tvarką, kai vaikas auga socialinę riziką patiriančioje šeimoje, savivaldybių negebėjimu užtikrinti vaiko pavėžėjimo iki ugdymo įstaigos, darželių ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų stokos, priešmokyklinio ugdymo programų trūkumais, susijusiais su jų su orientacija į žinias. Kitaip tariant, tai yra TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO PROBLEMA, kurią jūs bandote spręsti teisėkūriniu būdu. Ir šeimų sąskaita.
Bet juk dėl visų šių priežasčių yra NEBŪTINA nustatyti tėvų teises ribojančių įstatyminių pareigų, įvesti privalomą ikimokyklinį ugdymą ar ankstinti pradinį ugdymą. Kodėl eilinį kartą už valstybės pareigų neatlikimą turi nukentėti šeimos?
Priminsiu, kad pagal Švietimo įstatymą, kurio nuostatos išplaukia iš Konstitucijos, ikimokyklinis ugdymas visų pirma yra tėvų teisė ir pareiga, o valstybės (švietimo sektoriaus) pareiga šioje srityje yra subsidiari ir apima tik tuos atvejus, kai šeima reikalinga pagalbos.
Dokumento tekstas ČIA.