Jau antrą kartą matau, kaip Gyvenimo įgūdžių ugdymo programos legitimavimui yra pasitelkiamas Vilniaus jėzuitų gimnazijos biologijos mokytojas. Jis dalyvavo ŠMSM organizuotoje nuotolinėje konsultacijoje, o dabar Delfi.lt duotame interviu padeda D. Šukytei griauti mitus apie programą.
Įdomu turbūt tai, kad kai 2016 m. buvo rengiama Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa, darbo grupėje taip pat dalyvavo mokytoja iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos. Pamenu, esu girdėjęs ją kalbant per „Marijos radiją“, taip pat iš interviu Bernardinams. Ji puikiai išmanė skirtumus tarp lytiškumo ugdymo ir lytinio švietimo, ir labai aiškiai pasisakė už lytiškumo ugdymo paradigmą.
Dabartinis komentuotojas. biologijos mokytojas iš VJG arba nieko nenusimano apie skirtumus tarp lytiškumo ugdymo ir lytinio švietimo, arba jam tie skirtumai visiškai nerūpi, arba, kas blogiausia, jis yra lytinio švietimo pusėje.
Visgi, duosiu jam kreditą, gal žmogus jaunas, gal dar nežino, gal neturi dalykinės kompetencijos. Todėl viena citata iš 2016 m. straipsnio apie SLURŠ:
„Tad pasigilinkime, kuo gi skiriasi lytinis švietimas ir lytiškumo ugdymas. Nors abi šios sąvokos skamba panašiai ir dėl to ne vieną gali suklaidinti, jos skiriasi esminiais akcentais. Taigi – lytiškumo ugdymas yra kur kas platesnė disciplina, visų pirma orientuota į vertybes, asmenybės ugdymą, rizikingo elgesio vengimą – t. y. pirminę prevenciją. O lytinis švietimas labiau orientuotas į „techninę pusę“ – rizikingos elgsenos pasekmių mažinimą – taigi į antrinę prevenciją. <…> „moksliškai patvirtinta, kad nesant pirminės prevencijos antrinė prevencija neveiks. Tad jei nėra aiškių nuostatų, žinios nebepadės. <…> „Vadinasi, mokykloje turi būti priminė pedagoginė prevencija, kuri būtų nukreipta į rizikos vengimą.“
https://www.bernardinai.lt/2016-05-23-lytinis-svietimas…/
Vienas iš svarbiausių su etika prasilenkiančių dalykų, kliūvantis tėvams yra programos lytiškumo ugdymo dalies privalomumas.
Tačiau apie tai Delfi interviu nutylima.
O VJG biologijos mokytojui, kadangi jis dirba katalikiškoje mokykloje, turiu priminti katalikiško lytiškumo ugdymo gairių, patvirtintų Lietuvos vyskupų konferencijos, 4.1.2. punktą, kuriose sakoma, jog „tėvų ar globotojų pareiga – nuspręsti, kas yra geriausia jų vaikams. Tai pripažįsta tiek Bažnyčios mokymas, tiek LR teisės aktai. Mokyklos vaidmuo ugdant lytiškumą visada yra antraeilis.“
Na, o man kažkiek gaila Vilniaus jėzuitų gimnazija kad jų turimi specialistai negeba atskirti grūdų nuo pelų. Ir dar viešai komentuoja. Bent jau lieptų savo personalui susipažinti su katalikiškomis lytiškumo ugdymo gairėmis. Jas galima rasti:
O jei VJG iš tiesų pasisako už Gyvenimo įgūdžių programą ir joje įtvirtintą lytinio švietimo paradigmą, tai man kyla klausimas, ką ši įstaiga veikia Nacionalinėje katalikiškų mokyklų asociacijoje?
Kaip lytinis švietimas dera su katalikiško ugdymo paradigma?
Šiaip jau nedera, jei ką.
P.S. Mokytojo požiūrio į masturbaciją (galima, jei su saiku), nekomentuosiu.
