Ramūnas Aušrotas. Kaip manipuliuojama informacija aukščiausiame lygmenyje

Kaip žinia, šiuo metu vyksta politinis karas tarp Europos Sąjungos ir Lenkijos su Vengrija dėl ES biudžeto patvirtinimo. Reikia pastebėti, kad jį pradėjo Europos Sąjunga, panorusi į ES biudžeto išmokas padaryti priklausomas nuo teisės viršenybės sąlygos laikymosi, jį siejant su „naujosiomis žmogaus teisėmis“ (arba ES vertybėmis).

Praeitą ketvirtadienį vyko lenkų ir vengrų konsultacijos premjerų lygmenyje, kaip atsakas į tai buvo tą pačią dieną Europos Parlamento priimta rezoliucija prieš Lenkiją „Dėl teisės į abortą de facto uždraudimo Lenkijoje“.

Nekomentuosiu rezoliucijos turinio, jis ilgas, tik atkreipsiu dėmesį į tai, kad rezoliucijoje pabrėžiama, kad dėl ypatingai griežto teisinio abortų režimo Lenkijoje, 200 tūkstančių lenkių priverstos darytis nelegalius (tekste – slaptus („clandestine“) abortus, iš jų 30 tūkstančių – užsienyje (Rezoliucijos O punktas).

Rezoliucija duoda nuorodą į informacijos šaltinį.

Kadangi aklai netikiu žodžiais, kurie ateina iš Eurosojuzo, ėmiau ir patikrinau jį. Tai 2017 m. suomės Ewos Hirvonen magistrinio darbo (!) tezės, kuriose ji nagrinėja lenkių abortų turizmo klausimą. Tai kiekybinis tyrimas, kuriame ji standartizuoto klausimyno pagalba apklausė 23 (!) lenkų moteris, kurios darėsi abortą užsienyje, ir tuo pagrindu atliko statistinę duomenų analizę bei padarė išvadas, kurias apibendrina visai (!) abortą dariusių lenkių moterų populiacijai.

Nekomentuosiu paties tyrimo metodologinio nepagrįstumo, tik atkreipiu dėmesį į tai, kaip autorė apibrėžė tyrimo populiaciją.

Darbe ji rašo, kad „rasti patikimų duomenų apie abortų statistiką Lenkijoje yra ypatingai sunku, jei apskritai įmanoma“ („Providing reliable statistics on abortion in Poland is extremely challenging, not to say impossiible“ 8 p.). Kalbant tiesiai šviesiai – jų paprasčiausiai nėra.

Taigi, apsibrėždama savo tyrimo imtį, ji remiasi visuomenės nuomonės apklausa (!), kuri daro išvadą, kad bent viena iš keturių moterų Lenkijoje turėjo bent vieną abortą, t.y. tarp 4,1–5,8 milijonų moterų (skaičius, kuris neabejotinai daro įspūdį moterų teisių gynėjams šioje ir kitoje Vyslos pusėje).

Tada ji cituoja proabortinės organizacijos – Lenkijos moterų ir šeimos planavimo federacijos – vadovės Wandos Nowickos „paskaičiavimus“ (neaišku, kuo paremtus), kad 2010-aisiais Lenkijoje maždaug 80 000–200 000 lenkių nutraukė nepageidaujamą nėštumą, iš kurių 10–15 proc. (t.y. 30 tūkstančių) vyko aborto į užsienį.

Būtent šiuos „patikimus“ skaičius ir cituoja Europos Parlamento rezoliucija, tuo pačiu parodydama, kokia baisi ir didelė yra moterų teisių ribojimo problema Lenkijoje. Paliksiu pačiam skaitytojui medituoti apie šios „statistikos“ patikimumą, įskaitant ir „duomenų“ metus bei intervalo ribas (pamanykit, šimto dvidešimt tūkstančių atvejų paklaida, baisus čia daiktas….).

Ir atkreipsiu dėmesį, kad autorė, skirtingai nuo EP feminisčių, vis dėlto laikosi tam tikros akademinės etikos, kurios vedama autorė pamini, kad kitos moterų teisių organizacijos Lenkijoje – „prolife“ pobūdžio – „Lenkijos žmogaus gyvybės apsaugos draugijos“ (Polish Association of De-fenders of Human Life / Polskie Stowarzyszenie Obrońców Życia Człowieka) – nuomone, šie skaičiai yra kur kas mažesni ir sudaro apie 8 000–13 000 abortų per metus. (Dubrowska 2010).

Taigi, autorė daro išvadą, kad „galimas abortų skaičius Lenkijoje varijuoja nuo 8 000 iki beveik 200 000, PRIKLAUSOMAI NUO INFORMACIJOS ŠALTINIO. („Thus, the estimated number of abortions induced in Po-land each year varies from 8 000 up to even 200 000, depending on the source of information“, 9 p.)

Ar galima esant tokiam neapibrėžtumui, daryti kokius nors išvadas? Tikrai ne.

Pabaigai pakaks pasakyti tris dalykus:

a) kad jokių patikimų duomenų apie nelegalių abortų Lenkijoje ar lenkių užsienyje daromų abortų statistiką nėra;
b) kad visi duomenys apie abortus Lenkijoje (išskyrus tuos, kurie oficialiai užfiksuoti) yra laužti iš piršto;
c) kad EP rezoliucijos autoriai, pasirenka remtis „fake “duomenimis, o iš jų tais – kurie jiems yra politiškai (ir ideologiškai) naudingi.

Nuoroda į garsiąsias Master Thesis, nusipelniusias EP dėmesio: ČIA.

Nuoroda į EP rezoliucijos tekstą: ČIA.