Džiaugsmas, apėmęs lietuvius dėl Kauno arkivyskupo emerito Sigito Tamkevičiaus SJ paskyrimo kardinolu, užgožė tą žinią, kurią neša naujų kardinolų paskyrimas. S. Tamkevičiaus, kaip ir dar dviejų vyskupų emeritų paskyrimas kardinolu, yra mandagumo gestas: dėl savo amžiaus jie negalės dalyvauti naujojo popiežiaus rinkimuose. Visai kas kita yra su ta dešimtimi kardinolų, kurie popiežių rinkti galės. Mūsų (katalikiška) spauda apie jų paskyrimą plačiau nerašo. Aptakia ir politiškai korektiška kalba, kaip dera Vatikano oficiozui, juos pristatė Vatikano radijo lietuviškoji sekcija, pristatymo gale, tarsi paraštėje, įvardijusi, kad „tarp trylikos būsimų kardinolų yra ir dviem Europos vyskupijoms vadovaujantys ganytojai: Bolonijos arkivyskupas Matteo Zuppi, dialogiškas ir labai atidus egzistenciniuose paribiuose atsidūrusiems žmonėms ganytojas, nuo seno susijęs su Romos Šv. Egidijaus bendruomene, ir Liuksemburgo arkivyskupas Jean-Claude Höllerich, Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos pirmininkas, pasisakantis prieš nacionalizmą ir populizmą, už tolerantišką ir laisvą tautų Europą.
Suprantu, kad Vatikano radijas yra oficiozas, bet aš asmeniškai nuo špakliuotų naujienų jau pavargau. Man kai kurių vyskupų paskyrimas kelia klausimų, ir aš lietuviškoje katalikiškoje spaudoje norėčiau ne tik gražių žodžių, bet ir platesnio komentaro, analitinių įžvalgų. Žodžiu, druskos ir pipirų, o ne vien nuraminimo, jog „būkite ramūs vaikai, viskas kontroliuojama“ 🙂 Juk šiaip ar taip vaduojamės iš kleriklalistinės kultūros, turinčios ir globėjiško paternalizmo bruožų.
O štai užsienio spauda gyvai aptarinėja naujai paskirtų kardinolų sąstatą. Štai „Crux“ (ČIA) teigia, kad tarp naujai paskirtų kardinolų yra aktyvių jo pontifikato linijos šalininkų, įskaitant Bolonijos arkivyskypą Matteo Zuppi, vadinamą „Italų Bergoglio“ ir popiežiaus korta įtakingoje Italijos vyskupų konferencijoje. Jis, kaip ir čekų kilmės kanados jėzuitas tėvas Michael Czerny, yra aktyvus popiežiaus migrantų ir pabėgėlių politikos šalininkas.
Galbūt Matteo Zuppi paskyrimas kardinolu nebūtų sukėlęs tokio didelio alaso, jei ne amerikiečių jėzuito James Martin žinutė tvitterio paskyroje, kad jis yra didelis LGBT katalikų rėmėjas („He is a great supporter of LGBT Catholics“).
Jėzuitas James Martinas yra žinomas savo pažiūromis apie homoseksualumą, kurios balansuoja ant katalikų bažnyčios mokymo ribos. Jis ypač pagarsėjo savo fraze, kad „homoseksualūs santykiai yra „kitaip tvarkingi“ („differently ordered“), savotišku semantiniu bandymu legitimuoti homoseksualius santykius, kuriuos KBK vadina „iš esmės netvarkingais“ („intrinsically disordered“). Įtikinamą šios frazės konstrukcijos kritiką galite skaityti ČIA.
Matteo Zuppi parašė įvadą James Martin knygos „Nutiesti tiltą“, kurioje šis jėzuitas dėsto savo požiūrį apie LGBT sielovadą Katalikų Bažnyčioje, itališkam vertimui, patvirtindamas, kad joje dėstomos mintys neprieštarauja KB mokymui ir atliepia popiežiaus Pranciškaus „Amoris laetitia“ savotiškai interpretuotai „laipsniškumo“ taisyklei (ČIA).
O kad tai netiesa, bando įrodyti „Aleteia“ portalo redakcinis straipsnis italų kalba „Kodėl Matteo Zuppi nėra LGBT kardinolas“ (ČIA), kurį ir cituoja Vatikano radijo tarnyba („atviras ir labai dialogiškas“).
Jis teigia, kad kardinolų paskyrimas nėra tikėjimo dalykas („perché il cardinalato non è materia di fede“), bei tvirtina, kad jėzuitas James Martin „nepadoriai instrumentalizavo savo tikslams“ Zuppi paskyrimą („sull’indecorosa strumentalizzazione che di essa hanno fatto prima un noto gesuita americano“).
Matteo Zuppi, kaip ir kitas nominuotas kardinolas, Liuksemburgo arkivyskupas Jean-Claude Höllerich, yra aršus tariamo ar realaus populizmo ir nacionalizmo priešininkas. Interviu Corriere di Bologna laikraščiui jis sakė, kad populizmas „duoda netikrus tapatybinius atsakymus“ mūsų laikų problemoms (Populism „gives untruthful identitarian answers“ to the problems of our time). „Populizmas yra netinkamas atsakymas į realias problemas: tautinė priklausomybė ir identitetas yra svarbu, kaip ir meilė šaliai. Bet tai nėra teisingas atsakymas. Svarbiausia yra rasti būdą kaip suderinti tautinę tapatybę ir globalizaciją“, – aiškino jis interviu. („Populism is to respond incorrectly to real problems: belonging and identity are important, love for one’s homeland also. But it is not the right answer. The point is how to bring together belonging and globalisation“, the archbishop explained). Plačiau skaitykite ČIA.
Be abejo, iš dalies teisūs ir tie, kurie teigia, jog Zuppi savo nominaciją užsitarnavo savo aktyvia veikla Šv. Egidijaus bendruomenėje. Jis kartu su savo kolegomis dalyvavo derybose, kurios leido 1992 m. pabaigti ilgai trukusį pilietinį karą Mozambike ir tapo tos šalies garbės piliečiu. Jam, tapus vyskupu, buvo patikėta rūpintis Romos Trasrevere rajonu, kur yra šv. Egidijaus bendruomenės centras. Ten jo pastangų dėka buvo įgyvendintos programos, skirtos pasirūpinti vargšais, senjorais, narkomanais ir romų tautybės žmonėmis.
Bet negali nematyti, kad popiežiaus Pranciškaus formuojamame kardinolų kolegijos korpuse mažėja vadinamųjų tradicionalistų ir daugėja vadinamųjų
progresyviųjų. Ar tai nuves į didesnį atvirumą, ar, atvirkščiai, į didesnį liberalumą, mes, Dievui leidus, pamatysime patys.
P.S. Tuo tarpu lenkai skundžiasi, kad dėl Lenkijos vyskupų aiškios pozicijos Pranciškaus enciklikos „Amoris laetitia“ atžvilgiu, Lenkija apie naują kardinolą gali nė nesvajoti.
Paprastai kardinolo kepurės buvo siejamos su vadovavimu tam tikroms vyskupijoms, savo FB poste sako lenkų publicistas Tomasz Terlikowski (daugiau ČIA). Lenkijoje tokia ne viena. Bet per šešis pontifikato metus popiežius paskyrė net 88 naujus kardinolus, bet nė vieno iš Lenkijos.