Kai buvau vaikas, miegamajame senelių namuose kabėjo paveikslas su Jėzumi, besimeldžiančiu Getsemanės sode. Jame, primityviai kopijuojant renesanso atrastą peizažo techniką, fone būdavo ir Jeruzalės vaizdas. Panašus paveikslas kabo Šarūno Barto filme „Sutemos“, pasiturinčio ūkininko sodybos šeimininkės kambaryje, į kurį kamera nukrypsta vienoje iš kulminacinių filmo scenų.
Getsemanė yra abejingumo ir išdavystės vieta. Vieta, kur vieni mokiniai užmiega, o kiti – išduoda. Tai vieta, kur Dievas tyli ir pagrįstai galima abejoti ne tik jo gerumu, bet ir jo prezencija.
Tad su metafora savo filmui, kupiname žmogiškų ydų, klaidų, nuodėmių ir išdavysčių, Šarūnas Bartas tikrai pataikė. Tačiau ši Getsemanė turi prasmę tik tuo atveju, jei žinai platesnį įvykių kontekstą, žinai, kas buvo prieš tai ir po to, ir į ką viskas galiausiai išsirutuliojo, kitaip tariant, turi suformuotą istorinę sąmonę, arba esi tikintis, turintis viltį net ir juodžiausiose Sutemose bei laukiantis Prisikėlimo. Kitu atveju „Sutemos“ yra ne kas kita, kaip dar viena žalakevičiška „visų (savų) kovos su visais (savais)“ variacija, kurios herojų kančios yra vertos to, kad būtų užbaigtos snaiperio šūviu į kaktą. Barto filmai niekada nepasižymėjo optimizmu, o ir paskutiniame kadre skrendančios gervės greičiau yra ne vilties, bet Michailo Kalatozovo filmo „Skrenda gervės“ ironiška parafrazė.
Negirdėjusiems šios dienos Krikščioniško kino klubo apžvalgininkų Ramūno Aušroto ir Daliaus Joneikio diskusijos tiesioginiame XFM radijo stoties eteryje teks kantriai palaukti kito penktadienio – kultūrinė komentarų ir įžvalgų laida „Kitas kadras“, skirta apžvelgti kino pasaulio naujienoms – filmams, kino festivaliams ir kūrybos užkulisius, transliuojama 1 ir 3 mėnesio penktadienį 11.00 val., kartojama tik po savaitės – taip pat 11.00 val.
XFM radijo stoties pokalbių laidos apie kiną „Kitas kadras“ su Ramūnu Aušrotu ir Daliumi Joneikiu archyvo ieškokite ČIA.