Ramūnas Aušrotas. Laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“ pažeidė įstatymą. Teisininko komentaras
Kadangi prieš cenzūrą pasisakanti LRT niekaip nenori įdėti į mediateką užvakar Lietuvos Radijo rytiniame eteryje transliuotos laidos, kurioje pasisakiau apie tai, kad portale LRT.lt parodyta laida „Spalvos. Gėjai tėčiai“ pažeidžia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą, tenka argumentus surašyti socialiniuose tinkluose.
Kaip žinote, vakar posėdžiavusi Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) priėmė sprendimą, kad minėta laida nepažeidė įstatymo ir nepilnamečiams nekenkia.
Komisija turėjo atsakyti į du klausimus:
– ar tokio turinio laida daro neigiamą poveikį nepilnamečiams?
– o jei kenkia, tai ar LRT ėmėsi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme numatytų veiksmų, įpareigojančių riboti prieigą prie tokio turinio informacijos?
Mano nuomone, kad taip, nes:
– laidoje teigiama, kad vienos lyties asmenų santuoka yra šeima, nors LR Konstitucija aiškiai sako, kad vienos lyties asmenų santuoka, kaip šeimos teisinių santykių sukūrimo būdas, yra negalimas, o LR Civilinis Kodeksas ne tik kad nustato, bet ir draudžia tokį šeimos atsiradimo pagrindą;
– kad vyras (ir apskritai bet kas) gali būti mama, o tėvystė ir motinystė yra tik socialiniai vaidmenys, nors tai prieštarauja LR CK įtvirtintam tėvystės ir motinystės tarpusavio papildomumo principui, kuris reiškia, jog šeimoje augančiam vaikui vienodai reikšmingas tiek tėvo, tiek motinos vaidmuo ir tėvas, ir motina negali vienas kito visiškai pakeisti, bet vienas kitą papildo taip patenkindami vaiko prigimtinį poreikį turėti abiejų lyčių tėvus. Tėvystė ir motinystė nėra pakaitinės savokos. Laidoje išsakyta pozicija neatitinka Vaiko teisių konvencijoje ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme esančio geriausiu vaiko interesų principo, prieštarauja VTAPĮ esančiam biologinės šeimos prioriteto principui, apimančiam vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, (pa)žinoti savo tėtį ir mamą, turėti ryšį su biologiniais tėvais.
– laidoje buvo formuojama pozityvi nuomonė apie etiškai ir morališkai nepriimtiną ir Lietuvoje nelegalią surogatinę motinystę, kuri ne tik pažeidžia Vaiko teisių konvencijoje ir LR įstatymuose įtvirtintą prigimtinę vaikų teisę turėti biologinius tėvus, bet yra laikoma viena iš prekybos vaikais formų.
– galiausiai apie vaiką buvo kalbama kaip apie daiktą, priemonę siekiamam tikslui pasiekti.
– laidoje buvo propaguojama netinkama žmogaus samprata, nesuderinama su prigimtiniu kiekvieno asmens orumu, o jaunajai kartai formavo neteisingą moralinį įsivaizdavimą apie tai, kas yra šeima, kas yra tėvystė ir motinystė, kas yra vaikai, o taip pat siūlė netinkamus ir žmogaus orumą pažeidžiančius būdus šiuoems lūkesčiams realizuoti.
Tokia informacija expressis verbis (automatiškai) yra laikoma neigiamą poveikį nepilnamečiams darančia informacija pagal Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą. Ir to ĮRODINĖTI NEREIKIA. Tai reikia tik PRIPAŽINTI.
Bet LRT Komisija ATSISAKĖ TAI PADARYTI.
Informaciją, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečiams, galima pateikti visuomenei tik laikantis tokios informacijos sklaidos taisyklių, nustatytų įstatyme. Tas nebuvo padaryta: ji buvo transliuojama nesuklasifikuota, nepažymėta atitinkamu indeksu, o prieš laidą nebuvo parodytas pranešimas apie galimą laidos poveikį nepilnamečiams. Kad to nepadarė, pripažino pati institucija.
Kai kurie Komisijos nariai teigė, kad šis įstatymas yra moraliai ir teisiškai pasenęs. Kitaip tariant, todėl nedaro poveikio ir tokios informacijos nereikia riboti.
Įdomu būtų, jei prekybininkas ar lošimo paslaugų organizatorius pasakytų, jog, žinote, požiūris, kad alkoholis ir tabakas ar azartiniai lošimai daro neigiamą įtaką žmogui, yra pasenęs, todėl aš vienašališkai nusprendžiu nesilaikyti įstatymo ir pardavinėti alkoholį bei tabaką ir leisti lošti visiems, kas nori ir tai daryti bet kuriuo laiku.
Man asmeniškai kyla klausimas, kodėl pardavėjas turi laikytis prekybos alkoholiu taisyklių, lošimų organizatorius irgi, o nacionalinis transliuotojas leidžia sau panašių taisyklių nesilaikyti, nes, jo arbitralia nuomone, įstatymas atsilieka nuo tikrovės? Teisinėje valstybėje įstatymus reikia gerbti ir jų laikytis. Visiems. Net ir LRT.
Ar įstatymas pasenęs, dar klausimas. Pavyzdžiui, 2014 m. Navaičio ir Gaidžio atliktos apklausos apie Lietuvos gyventojų požiūrį į tos pačios lyties porų šeimines teises duomenimis, absoliuti dauguma (94,8 proc.) Lietuvos gyventojų buvo prieš galimybę vienos lyties poroms įsivaikinti. Tai reiškia, kad Lietuvos visuomenė požiūriui, jog vyras gali būti mama, nepritaria.
Tačiau šiandien Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) spjovė absoliučiai Lietuvos visuomenės daugumai į veidą.
Kad įstatymas yra pasenęs, buvo grindžiama vienu vieninteliu teisiniu argumentu: Konstitucinio Tesimo nutarimu byloje, kurioje siekiant užtikinti asmenų judėjimo laisvę ES, buvo leista LT apsigyventi asmeniui, kuris buvo sudaręs vadinamąją santuoką su tos pačios lyties asmeniu.
Sprendimas logiškas, nes ES galiojanti laisvo asmenų judėjimo teisė apima ir įsikūrimo teisę valstybėje narėje. Be to, Lietuva negali reguliuoti ar nustatyti šeimos sudarymo sąlygų kitoje valstybėje. Tačiau, kaip pastebėjo analogišką sprendimą priėmęs Europos Teisingumo Teismas, vertinant šeimos teisės doktrinos prasme, toks sprendimas nėra netikėtas, nes jis reikalauja gerbti kitų asmenų įgytas teises kitoje jurisdikcijoje, BET NEREIKALAUJA MODIFIKUOTI NACIONALINĖS ŠEIMOS TEISĖS (t.y. pripažinti vienalyčių asmenų santuokos)
Minėtame KT nutarime nuskambėjo frazė, jog „priešingai negu santuoka, šeima yra neutrali lyties atžvilgiu“. Bet ką ji iš tiesų reiškia? Ar tai, ką sako oponentai, – kad buvo legalizuotios vienos lyties asmenų šeimos?
Priešingai, su KT nutarimu neatsirado naujo šeimos teisinių santykių atsiradimo pagrindo. Netikit? Nueikit į civilinės metrikacijos įstaigą ir pamatysit. Įstatymai nepasikeitė.
Mano nuomone, suinteresuoti asmenys ir grupės šį KT nutarimą aiškina nepagrįstai plečiamai. Ši KT frazė iš tiesų reiškia tris dalykus:
Pirma, tai, kad šeiminiai teisiniai santykiai atsiranda ne vien santuokos, bet ir kitais pagrindais. Ir tai tiesa. Pvz., pagal Civilinį kodeksą šeimos teisiniai santykiai kyla ir iš tėvystės / motinystės, kyla ir kitais pagrindais, pvz., įsivaikinimo pagrindu. Šeimoje gali būti vienišas tėvas ir sūnus, gali būti moteris ir jos įvaikinta mergaitė.
Šeimoje paprasčiausiai yra daugiau ryšių, ir KT turėjo omenyje būtent šią šeiminių ryšių, atsirandančių arba santuokos, arba tėvystės, motinystės, arba įsivaikinimo ar kitais pagrindais, aibę.
Bet tarp jų dviejų vienos lyties poros asmenų santuokos, partnerystės ar kitokios formos, leidžiančios jas laikyti šeima ir įregistruoti, – nėra.
Antra, tai, kad KT pasakė, kad šeima yra neutrali lyties požiūriu, nereiškia, kad šeima yra neutrali tėvystės / motinystės požiūriu. Kad bet kas gali būti tėčiu ir bet kas gali būti mama.
Tą patvirtina ir LR CK: vaiko kilmė iš motinos yra nustatoma pagal medicininį gimimo iš moters faktą, tėvystė – pagal moters santuokinį statusą. Jei kūdikis gimsta ne santuokoje, yra galimas tėvystės pripažinimas arba tėvystės nustatymas. Pastaruoju atveju vaiko kilmė yra nustatoma pagal biologinį kriterijų.
Trečia, CK aiškiai nustato, kad tėvystė ir motinystė – konkreti šeimos teisinių santykių dalis – yra grindžiama asmenų prigimtinio papildomumo santuokoje principu, kuris reiškia, jog šeimoje augančiam vaikui vienodai reikšmingas tiek tėvo, tiek motinos vaidmuo, ir tėvas, ir motina negali vienas kito visiškai pakeisti, bet vienas kitą papildo taip patenkindami vaiko prigimtinį poreikį turėti abiejų lyčių tėvus.
Kai buvo teisiamas Tomas Moras, kaltintojas teisme bandė įrodyti, kad jo tylėjimas Anglijos karaliaus nelegaliios santuokos klausimu reiškia nepritarimą jai. Tomas Moras į tai atsakė: „Teisėje egzistuoja principas „Tyla reikia pritarimą“. Jei interpretuojate mano tylą, turite interpretuoti ją kaip pritarimą, o ne kaip nepritarimą“. Bet jam buvo atsakyta: „Bet visa visuomenė mano kitaip“. Į tai Tomas Moras atsakė: „Pasaulis gali interpretuoti mano tylą pagal save, bet jūs (teismas) turite interpretuoti tai pagal teisę“.
Lygiai taip pat ir LRTK: turėjo priimti sprendimą ne pagal tai, kaip jiems atrodo, bet pagal teisę. O pagal teisę yra akivaizdu: įstatymas buvo pažeistas.