Turbūt reikia gerai įsidėmėti šį sprendimą: trijų dukrų tėvas LR sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys priėmė sprendimą, jog paauglėms ir jaunoms merginoms bus nemokamai prieinama hormoninė spiralė.
Iki tol Lietuvoje jokios formos kontracepcija iš Privalomo sveikatos draudimo fondo lėšų nebuvo apmokama. Tokiu būdu Vyriausybė pasuko visiškai kita linkme valstybės socialinę politiką, kuri iki šiol buvo orientuota į jaunimo ugdymą apsispręsti susilaikyti nuo lytinių santykių ankstyvame amžiuje. Kitaip tariant, Vyriausybė davė visuomenei tokią žinutę: lytiniai santykiai ankstyvame amžiuje yra gerai, svarbu, kad jie būtų saugūs. Ir tai padarė ne kas kitas, o konservatorių deleguotas sveikatos apsaugos ministras.
Priimant sprendimą buvo motyvuojama, kad Lietuvoje yra didelė paauglių nėštumų problema. Tačiau lyginant nėščių paauglių skaičių su numatomu finansavimu, akivaizdu, kad didžiausiu klientu bus ne socialinę riziką patiriančios ir kaime gyvenančios mergaitės, bet dimiesčių mergelės iš pasiturinčių šeimų. Statistika rodo, kad į ankstyvus lytinius santykius yra labiau linkęs miestų jaunimas, ypač iš pasiturinčių šeimų (PSO Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimai HBSC, 2018, 45p). Kitaip tariant, ir užimtiems tėveliams yra gerai, ir jaunimas patenkintas (ČIA). Beje, ministro įsakyme vienintelė indikacija hormininei spiralei gauti yra pacientės kreipimasis. Tad muilinti akių, kad čia mes specifiškai rūpinamės vargšėmis nėščiosiomis paauglėmis, nereikėtų. Pagal dabartinę tvarką, ją gaus visos panorėjusios.
Kalbant apie paauglių nėštumo problematiką, tai atlikti tyrimai šioje srityje kalba apie lokalų reiškinį: paauglių nėštumas būdingas mergaitėms, gyvenančioms socialinę riziką patiriančiose šeimose, kur figūruoja tokie socialiniai faktoriai kaip mažos šeimos pajamos, tėvo nebuvimas, priklausomybės nuo alkoholio ir, kas labai svarbu, galimai netinkamas mamos pavyzdys (statistika rodo, kad ypač daug nėščių paauglių yra tose socialinę riziką patiriančiose šeimose, kurios yra daugiavaikės). Labai tikėtina, kad ankstyva lytinių santykių priežastis yra netinkamai suvokta meilė, o lytiniai santykiai tampa negautos ir išsiilgtos meilės kompensacija. Taigi, tai kompleksinė socialinė problema, kurią ministras pasiūlė spręsti paprastai, chirurgiškai, padarydamas jas trejiems metams nevaisingas.
Tyrimai taip pat rodo, kad 15-mečių mergaičių, kurios turėjo lytinių santykių, Lietuvoje yra tik 10 procentų. Tai vienas mažiausių rodiklių Europoje, rodantis: a) kad esama lytiškumo ugdymo koncepcija veikia; b) kad Lietuvoje mes dar neturime paauglių seksualizacijos epidemijos. Skirtingai nuo Švedijos, kuri turi vieną didžiausių Europoje lytiškai aktyvių paauglių skaičių, daugiausiai Europoje suvartoja kontraceptikų ir kur medikamentinio aborto dėka užregistruojamas didžiausias abortų skaičius.
Neabejoju, kad su šia inovacija statistika pasuks Lietuvos pusėn. Tyrimai patvirtina, kad kontracepcijos prieinamumas didina, o ne mažina rizikingą lytinį elgesį (pgl. PSO apibrėžimą, rizikingas lytinis elgesys – tai ne tik nesaugūs lytiniai santykiai, bet ir ankstyvi lytiniai santykiai).
Savaime suprantama, kad hormoninė spiralė neapsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų. Tačiau į šį faktorių – kad lytinių santykių skatinimas gresia lytiškai užkrečiamų ligų banga – buvo nekreipiama dėmesio. O apie tai, kad hormoninė spiralė kelia potencialų pavojų jauno žmogaus vaisingumui, dėl ko jos (taip juodu ant balto rašoma preparato charakteristikose) nerekomenduoja paaugliams, o kaip pirmo pasirinkimo priemonės – ir negimdžiusioms pilnametėms moterims, net nekalbu.
Net jei padėtume į šalį moralinį klausimą, natūraliai kyla kitas – priemonės proporcingumo klausimas: kodėl hormoninė spiralė? Kodėl ne barjerinė kontracepija (kuri vyrų vaisingumui, beje, nekenkia), ar kad ir vienkartinės piliulės? Kodėl užuot nuo vaisingumo gynusis lazda ar pistoletu, duodamas vaisingumą žudantis kulkosvaidis? Ir kodėl už pasekmes turi atsakyti moteris ir savo sveikata?
Beje, tėvų organizacijos, kurios nesutiko, kad būtų kompensuojama hormoninė spiralė, už savo nuomonę buvo persekiojamos tarptautiniu lygiu (daugiau skaityti ČIA).
O šio teksto autorius, davęs šiuo klausimu išsamų interviu 15min.lt žurnalistei, šiandien pasirodžiusioje publikacijoje (ČIA) neperskaitė nė vieno iš čia išsakytų argumentų. Nes redakcija žurnalistę paprasčiausiai užcenzūravo.
Matyt, didelė yra viso šito reikalo kaina. Ir ją savo sveikata sumokės mūsų vaikai. O mes, tėvai, prisidėsime iš Lietuvos biudžteto de facto finansuodami farmacinės kompanijos klininkinį tyrimą su mūsų paaugliais (apie tai plačiau ČIA).