Vakar vyko neeilinis LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdis, kuriame buvo svarstomas LR Prezidento vetuotos Žmogaus užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos, numatančios darbuotojų testavimą jų pačių ar darbdavių lėšomis.
Sveikatos komitetas balsavo dėl komiteto išvados, ir, kaip jau tikriausiai žinote, balsams pasiskirsčius po lygiai (6 prieš 6) sprendimą pritarti įstatymui be pakeitimų (t.y. de facto atmetant Prezidento veto) lėmė komiteto pirmininko balsas.
Įdomu tai, kad viena iš Sveikatos reikalų komiteto narių, konservatorė M. Navicikienė, nedalyvavo posėdyje. Vietoj jos posėdyje dalyvavo ir balsavo jos pavaduotojas šiame komitete konservatorius J. Džiugelis.
Man kyla klausimas, ar šis balsavimas yra teisėtas?
Pirmiausia, LR Seimo statutas numato, kad balsavimas yra tiesioginė Seimo nario pareiga, ar jis balsuotų Seimo, komiteto ar komisijos posėdžiuose, ir niekur nenumato galimybės balsavimo teisę perleisti kitam Seimo nariui.
Seimo Statuto 9 str. kuriame išvardijamos LR Seimo nario teisės, numatyta, kad Seimo narys turi teisę šio statuto nustatyta tvarka:
1) balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose.
Šiame strapsnyje niekur neminima, kad jis gali jam tenkančią asmeninę balsavimo pareigą perleisti kitam Seimo nariui.
Dar daugiau, Seimo statuto 51 straipsnis, kuriame išdėstytos Seimo komiteto nario teisės, aiškiai sako, kad Komiteto narys turi SPRENDŽIAMOJO balso teisę visais komitete svarstomais klausimais (1 d.), bet niekur neparašyta, kad jis gali ją perleisti kitam Seimo nariui.
O Seimo statuto 53 straipsnio, kuriame išdėstyta, kai vyksta Seimo komitetų posėdžiai, 5 dalyje nurodyta, jog Komitetų posėdžiuose, taip pat ir uždaruose, PATARIAMOJO balso teise gali dalyvauti į tuos komitetus NEĮEINANTYS kiti Seimo nariai.
Kitas Seimo narys, net jei jis yra komiteto nario pavaduotojas, nėra ir negali būti laikomas kito komiteto nariu. Todėl, sistemiškai žiūrint, jis tegali turėti tik patariamojo, o ne sprendžiamojo balso teisę.
Kaip ten bebūtų, Statutas ekspresis verbis (atviru tekstu) nenumato, kokios komiteto nario teisės ir pareigos ir kokia apimtimi tenka komiteto nario pavaduotojui. Todėl remiantis Statuto tekstu daryti išvadą, kad komiteto nario pavaduotojas turi tokias pat teises ir tokia pat apimtimi, kaip ir komiteto narys, negalima.
Kiek man žinoma, Seime egzistuoja nerašyta tradicija, kad komiteto nario pavaduotojas dalyvaudamas posėdyje, naudojasi komiteto nario sprendžiamojo balso teise. Bet tradicija nėra nei įstatymas ir nei teisės aktas, kuriuo būtų privaloma vadovautis.
Šiap Statutas turėtų ir privalėtų numatyti komiteto narį pavaduojančio Seimo nario kompetenciją. Pvz. ankstesnėse Seimo statuto redakcijose buvo numatyta nuostata, jog komiteto nariui nedalyvaujant posėdyje, visas jo teise įgyja tame posėdyje dalyvaujantis tos pačios frakcijos komiteto narių pavaduotojas. Tačiau dabar tokios nuostatos nėra.
Net jei darytume prielaidą, kad J. Džiugelis galėjo dalyvauti posėdyje vietoje M. Navickienės ir už ją balsuoti, kad toks balsavimas būtų teisėtas, privaloma laikytis Statute numatytų procedūrų.
Pirmiausia, LR Seimo statuto 11 straipsnio, kuriame reglamentuokamas LR Seimo narių dalyvavimas posėdžiuose ir užsienio komandiruotėse, 2 dalis numato jog „jeigu Seimo narys negali dalyvauti Seimo posėdyje, Seimo komiteto ar komisijos posėdyje, apie tai iš anksto, o jeigu negali iš anksto, – ne vėliau kaip per savaitę privalo pranešti atitinkamai Seimo posėdžių sekretoriatui, komiteto ar komisijos pirmininkui, nurodydamas nedalyvavimo priežastis.“
Dar daugiau, 3 dalis sako, kad „Nedalyvavimo Seimo posėdyje, taip pat nedalyvavimo Seimo komiteto ar komisijos posėdyje svarbiomis pateisinamomis priežastimis laikomas Seimo nario laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, atostogos vaikui prižiūrėti ar kitos svarbios aplinkybės, taip pat nedalyvavimas posėdžiuose Seimo valdybos pritarimu. Jei Seimo narys nepraneša, kad posėdyje nedalyvaus, arba nenurodo nedalyvavimo priežasčių, laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.“
Seimo posėdžių sekretoriatas fiksuoja Seimo narių pranešimus apie nedalyvavimą Seimo posėdžiuose, o Seimo komitetų bei komisijų sekretoriatai – apie Seimo narių nedalyvavimą komitetų ir komisijų posėdžiuose. Ši informacija kartu su nedalyvavimą posėdyje pateisinamais dokumentais ir komitetų bei komisijų pirmininkų išvadomis turi būti pateikta Etikos ir procedūrų komisijai.
Aš neturiu galimybės sužinoti, ar M. Navickienė, kaip Statutas reikalauja iš anksto pranešė komiteto pirmininkui, kad nedalyvaus posėdyje, taip pat ar nurodė nedalvyavimą pateisinančią priežastį.
Aš tik žinau, kad dar šios dienos M. Navicikenės, kuri yra Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, ir kurios darbotvarkės skelbiamos viešai, paskelbtoje darbotvarkėje buvo numatyta, kad ji posėdyje dalyvaus. Vadinasi, ji nebuvo informavusi komiteto pirmininkui, kad posėdyje nedalyvaus taip, kaip reikalauja Statutas, bei, galima teigti, neturėjo pateisinamos priežasties posėdyje nedalyuti.
Išvadas darykitės patys.
