Ne paslaptis, kad Trakų rajono liberalų atrama yra švietimo sistema.
Tai atspindi ir liberalų partijos gretoses esančių pedagogų proporcija. 2019 m. vietos savivaldos rinkimuose liberalų sąraše buvo dviejų gimnazijų direktoriai, virš dvidešimt esamų ar buvusių pedagogų. Iš pedagoginės terpės atėjo buvusi Trakų raj. merė E. Rudelienė, greitą politinę karjerą per švietimo sistemą padarė ir dabartinis liberalų kandidatas į merus – savivaldybės administracijos direktorius Andrius Šatevičius, kurio mama Svetlana yra Senųjų Takų vaikų lopšelio darželio direktorės pavaduotoja.
Švietimo sistemos paramą liberalai užsitikrino investuodami į švietimo infrastruktūrą. Iš Vilniaus regiono plėtros 2014–2020 metų plano aiškėja, kad per 2017–2021 m. šios investicijos sudarė virš dviejų milijonų eurų. Už šiuos pinigus sutvarkyta sporto aikštelė prie Rūdiškių gimnazijos, įrengtos daugiafunkcinės aikštelės prie visų Lentvario gimnazijų, atlikta Lentvario M. Šimelionio gimnazijos pastato renovacija ir infrastrukrūros atnaujinimas, pradėti sporto salės prie Lentvario pradinės mokyklos statybos darbai.
Reikia pažymėti, kad didžiąją dalį šių investicijų sudarė europinė parama (1 227 tūkstančiai eurų) ir valstybės biudžeto llėšos (718 tūkstančių eurų), o štai iš savivaldybės biudžeto visam tam atseikėta tik vos 382 tūkstančiai eurų. Taigi, malonė ne iš savos kišenės. Ugdymo įstaigos iš esmės grąžinasi Europos sąjungos ir valstybės biudžeto, o ne savivaldos lėšomis. Savivalda tik administruoja projektus.
Kalbant apie investicijas į švietimo infrastruktūrą, svarbu pažymėti, kad mokyklų direktorius neprivalo būti kokios nors partijos nariu tam, kad galėtų tikėtis projektinio finansavimo iš/per Trakų rajono savivaldybę. Viešieji pinigai yra visuomenės, o ne partijos pinigai, ir jų skirstymas niekaip neturi priklausyti nuo to, kuri partija yra valdžioje. Tai mano rinkiminė nuostata.
Trakų raj. savivaldybės 2021–2023 metų strateginiame veiklos plane Lentvario pradinės mokyklos sporto salės statybai yra numatyta 2021 m. skirti 300, kitus du metus po 500 tūkstančių eurų. Trakų gimnazijos pastato rekonstravimui (mokslo centro įrengimui) 2021 m. prireiks 680 tūkstančių eurų, o per kitus du metus numatoma atseikėti virš trijų milijonų eurų.
Nors šiuo metu šių pinigų skyrimas numatytas iš savivaldos lėšų, akivaizdu, kad vos dešimt su trupučių milijonų sudarantis Trakų raj. biudžetas nepajėgus užtikrinti šių projektų įgyvendinimą. Be jokios abejonės, finansavimas priklausys nuo naujojo Vilniaus regiono plėtros plano 2021–2026 metų plano ir jame patvirtintų finansinių priemonių. O kol kas šiems ir kitiems vykdomiems projektams finansuoti imamos paskolos. Pvz., prieš pora savaičių, savivaldybės tarybos sprendimu Nr. S1E–1382 jau buvo paimta ilgalaikė 520 tūkstančių eurų paskolą. Kurios grąžinimu turės rūpintis naujas meras.
Neabejotina, kad esami ir suplanuoti projektai turi būti tęsiami, tačiau žvelgiant į ateitį, projektinis finansavimas turi būti skirstomas atsižvelgiant į Trakų rajono vystymosi viziją.
Mano siūloma sukurti Trakų miesto ir rajono vystymosi vizija ir reikalinga tam, kad nustatytų objektyvius kriterijus, pagal kuriuos būtų pasirenkamos plėtros kryptys, nustatomi siekiniai ir pagal tai skiriamas finansavimas. Tada nebus svarbu, kuri partija yra valdžioje. Bus svarbu tik tai, kaip kokybiškai ji tai padaro.
Investuoti į infrastruktūrą yra svarbu, bet kur kas svarbiau yra investuoti į žmogų. Na ir kas, kad turėsime moderniai įrengtas klases, jei ten nebus kam mokytis, na ir kas, kad turėsime modernias bibliotekas, jei jose nebus skaitytojų, na ir kas, jei turėsime sporto aikštynus, jei juose niekas nesportuos? Keičiantis demografinei situacijai, visa tai gali likti nenaudojama. Galiausiai, rūpinantis inventoriumi antrame plane rizikuoja likti ugdymo kokybė, kuri nepriklauso vien nuo mokinių skaičiui tenkančių kompiuterių skaičiaus.
Tiesa, Trakų švietimo sistemą šiuo metu gelbsti tai, kad jie yra žiedinė savivaldybė, kurio du didžiausi miestai – Trakai ir Lentvaris, yra arti sostinės. Tačiau tai sąlygoja netolygią rajono plėtrą.
Rytinėje rajono dalyje yra daug naujakurių. Šis faktorius, bei prieš 2016 metus kilęs gimimo bumas lemia, kad Trakuose ir Lentvaryje ir aplink juos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės yra perpildytos. Visa tai persikels į vėlesnį ugdymą.
Atokiau nuo Vilniaus esančiose vietovėse, Auštadvaryje, Onuškyje, Paluknyje, situacija yra liūdna. Jų gimnazijos vos surenka teisės aktuose reikalingą gyvavimui mokinių skaičių.Tai lemia ir tautinių mažumų specifika. Apie 30 proc. rajone gyvenančių žmonių sudaro lenkai, dar 10 proc. – rusai ir baltarusiai. Šių šeimų vaikai pasiskirsto po skirtingas mokyklas, vadinasi, atitinkamai mažėja mokinių srautai.
Valdančiųjų skelbiama švietimo sistemos pertvarka grasina uždaryti mažąsias rajono mokyklas ir gimnazijas. Po Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomos mokyklų tinklo pertvarkos rajone greičiausiai liktų tik trys gimnazijos. Uždarius gimnazijas, didėtų atstumai iki mokyklų, mokiniams reikėtų keltis dar anksčiau. Būreliai ir popamokinė veikla taptų neįmanoma.
Mano įsitikinimu, norint išspręsti rajono švietimo problemas, o taip pat gerinant ugdymo kokybę, reikia:
– skatinti alternatyvaus (nevalstybinio) ugdymo plėtrą.
Patirtis rodo, kad alternatyvios (nevalstybinės) mokyklos kur kas lanksčiau prisitaiko prie demografinės kaitos ir socialinių pokyčių, negu didelę infrastruktrūrą ir personalą turinti valstybinė mokykla. Aternatyvus ugdymas užtikrina ugdymo įvairovę ir lankstumą. Mažos mokyklos praktiškai, o ne ant popieriaus, įgyvendina įtraukiojo ugdymo funkciją: geba integruoti tuos vaikus, kurie iškrenta iš švietimo sistemos.
– sudaryti sąlygas darželių ir ikimokyklinio ugdymo grupių steigimui, panaudojant ir pritaikant nenaudojamą savivaldybės infrastruktūrą ir padedant bendruomenei lengvatinėmis sąlygomis naudotis privačia;
– tarpininkauti, kad nacionaliniu lygmeniu būtų įteisinta namų darželių idėja (kai ikimokyklinio amžiaus vaikus savo namuose prižiūri dienos auklėtojai), taip sudarant galimybę tėvams derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą.
– siekti, kad organizuojant švietimo tinklo pertvarką ir nustatant mokyklų tinklo kūrimo kriterijus, būtų atsižvelgiama į rajono specifiką, taip pat į rajono mokyklas lankančių mokinių socialinį ekonominį kultūrinį kontekstą.
– palaikyto švietimo įstaigų projektus, skirtus ugdymo kokybei gerinti: kurie investuotų į mokytojų kvalifikacijos kėlimą, naujų mokymo metodų diegimą; mokytojų psichologinę sveikatą; darbių santykių mokyklos bendruomenėje kūrimą;
Vienas iš tokių projektų galėtų būti mokyklinė mediacija kaip būdą spręsti tarp tėvų ir mokytojų iškylančius konfliktus (jie dažnai lemia mokytojų pasitraukimą iš švietimo sistemos);
– stiprinti mokyklų savivaldą, sistemiškai palaikant tėvų įsitraukimą į ugdymo turinio įgyvendinimą per mokyklų tarybas. Tokiu būdu bus užtikrinama, jog ugdymo procese yra gerbiama tėvų teisė ugdyti vaikus pagal savo dorovinius ir filosofinius įsitikinimus.
Politinė reklama paruošta kandidato
Skleidžiama, nes palaikoma