Kai pernai metais kandidatavau į Trakų merus, sakiau, jog jei būsiu išrinktas, užtikrinsiu, jog Trakų rajono švietimo sistema būtų apsaugota nuo gender ideologijos invazijos. Oponuojantys man sakė, kad aš išsigalvoju problemą lygioje vietoje, nes, a) šios problemos nėra, b) savivaldybė nereguliuoja švietimo programų ir įtakos ugdymo turiniui neturi, viskas yra sprendžiama ministerijos lygmenyje.
Turbūt per šiuos metus pamatėme, kad problema ne tokia jau išsigalvota. LGBT klubai mokyklose, paskaitos apie diskriminaciją, protmūšiai apie LGBT, peticijos prieš žeidžiančių žodžių vartojimą, vasaros stovyklos vaikams su įvairovės turiniu – tai tik siauras spektras formų kaip gender ideologijos skleidėjai lenda į vaikų ugdymą. Todėl daug kas priklauso nuo mokyklų administracijų sąmoningumo ir atsparumo šiai invazijai. Bet mokykloms reikia politinio ir administracinio užnugario, kuriuo yra savivaldybė su savo administraciniu aparatu
Ir štai, prašau. Vilniaus miesto savivaldybė pasitvirtino naują Žmogaus teisių komisijos sudėtį, kurios nariais puikuojasi VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai” ir VšĮ „Stebėk teises”. Kas nežino, tai pirmoji kontora nuosekliai propaguoja lytinį švietimą, LGBT teises ir gender ideologiją. Vilniuje ji laimi Savivaldybės VSB organizuojamus konkursus ir su savo lytinio švietimo programomis lenda į mokyklas, kai tuo tarpu tvarkingos lytiškumo ugdymo programos jo Vilniuje negauna . VšĮ „Stebėk teises” yra šviežias darinys propaguojantis radikalųjį feminizmą. Teko jo atstoves sutikti Socialinių reikalų ir darbo komitete, kur gynė vadinamąsias reprodukcines moters teises (kas apima kontracepciją ir abortus), pasisakydamos prieš krizinio nėštumo pagalbos moterims įteisinimą įstatyme. Būtent šios kontoros ideologinio aktyvizmo dėka, Lietuvoje gali nesusikurti pagalbos moterims, kurios patiria krizinį nėštumą sistema. Ką tai reiškia praktikoje, rodo skausmingas Kauno atvejis, kur negavusi reikiamos pagalbos nusiskandimo gimdyvė su kūdikiu.
Tokių kontorų, finansuojamų užsienio ambasadų ir Europos struktūrinių fondų strategija yra labai paprasta. Kol Švietimo įstatymas, nenumato pozityvios pareigos skleisti genderistinę propagandą, ugdymo programų turinys yra kažkiek apsaugotas. Tačiau galima ideologinę programą stumti prisidengiant ar argumentuojant žmogaus teisėmis, o per tai daryti įtaką bendrojo ugdymo programų įgyvendinimui mokyklose. Būtent žmogaus teisėmis argumentavo LP atstovė Morgana Danielė, siekdama, kad nebūtų patvirtinta Sveikatos ugdymo programa, nenumatanti nei lytinio švietimo, nei kontraceptikų rinkodaros. Neabejoju, kad ideologiškai angažuotos Žmogaus teisių komiteto narės aktyviai reaguos ir sieks įtakoti procesus mokyklose. Mažų mažiausiai jos „darys stogą” lytinio švietimo programoms Vilniaus mokyklose, ir prisidengdamos „žmogaus teisių” argumentu, kliudys kalbėti apie tai, kad šeima yra tik tarp vyro ir moters, kad nuo lytinių santykių ansktyvame amžiuje reikia susilaikyti, ir kad kontracepcija kenkia moters fizinei ir psichinei sveikatai. O kai (kaip tikisi gender ideologijos stūmikai) Švietimo įstatymas bus pakeistas, tokia komisija sužibės visu gražumu.
Tiek LGBT ideologija, tiek lyčių tapatybių (gender) politika, tiek kalbėjimas apie moters reprodukcines teises, yra neomarksitinės ideologijos apraiškos, kurias į savo kiemą įsileidžia Vilniaus liberalai.
Būtent jų politine valia lėmė, kad Vilniaus savivaldybė prisijungė prie Lietuvos Įvairovės chartijos, kuria įsipareigojo savivaldos sprendimus orientuoti į lyčių tapatybių politiką.
Šias Augėjo arklides reikia išmėžti, o Vilniuje tą gali padaryti vienintelis asmuo ir vienintelė politinė jėga, turinti tam stuburą. Kalbu apie Nacionalinį susivienijimą ir jo kandidatą į Vilniaus merus Vytautas Sinica .
Ir apskritai, jei nebus savivaldos su įsipareigojimu prigimtinei šeimai, tai bus savivalda su Lietuvos įvairovės deklaracija. Kaip Vilniuje.
Tą puikiai suprato lenkai, po to, kai Varšuvos meru tapęs Rafałas Trzaskowskis,pasirašė LGBT Declaraciją ir įsipareigojo Varšuvos mokyklose įgyvendinti PSO lytinio švietimo gaires. Jų atsakas buvo šeimos gerovės deklaracija – politinis įsipareigojimas savivaldos lygmenyje kurti saugią aplinką prigimtinei šeimai.
Gavosi politinė reklama, bet jau laikas. Susiaurintas gatves galima perdaryti, bet išplautas vaikų smegenis taip lengvai nepagydysi.