Seimas svarsto Lygių galimybių įstatymo ir su juo susijusius Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma naikinti galimybę apskųsti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (LGKT) sprendimus administraciniam teismui.
Pasiūlymas motyvuojamas tuo, kad dauguma LGKT sprendimų yra rekomendaciniai, laikytini tiesiogiai nesukuriančiais nei teisių, nei pareigų, dėl ko neturėtų būti skundžiami administraciniam teismui.
Tuo tikslu siūloma naikinti ir vienintelį privalomojo pobūdžio sprendimą, kurį priima LGKT – t. y. galimybę įpareigoti reklamos veiklos subjektus nutraukti neleidžiamą (diskriminacinio pobūdžio) reklamą.
Argumentuojama, kad LGKT institucija yra ombudsmeninio pobūdžio, o pagal Vakaruose nusistovėjusią praktiką, ombudsmeno tipo institucija priima tik rekomendacinius sprendimus.
Viskas kaip ir atrodo gražiai, tačiau.
Siūlymas naikinti galimybę LGKT priimti vienintelį privalomojo pobūdžio sprendimą, yra akių dūmimas, skirtas panaikinti galimybę apsiginti nuo šios kontoros ideologinio persekiojimo.
Aiškinamajame rašte prasitariama, jog lygių galimybių kontrolierius, priimdamas rekomendacinio pobūdžio sprendimą, ir toliau atlieka tokio sprendimo vykdymo priežiūrą, t. y. domisi sprendimo vykdymo eiga, aiškinasi sprendimo nevykdymo priežastis. Tai reiškia, jog nors LGKT rekomendaciniai sprendimai nesukuria privalomų teisių ir pareigų, LGKT gali „pjauti“ asmenis ir institucijas savo dėmesiu ir reikalavimais, o tai reiškia atsirašinėjimus ir sugaištą laiką ginčijantis su jais. Todėl LGKT sprendimų, kad ir rekomendacinių, apskundimo teismui galimybė praktikoje reiškia būdą asmenims ir institucijoms apsiginti nuo pernelyg įkyraus LGKT dėmesio ir atšaldyti šios ideologizuotos kontoros įkarštį.
Todėl siūlymas naikinti galimybę LGKT priimti vienintelį privalomojo pobūdžio sprendimą, yra akių dūmimas, skirtas panaikinti galimybę apsiginti nuo šios kontoros ideologinio persekiojimo (pvz., reikalaujant bilietų lengvatas teikti visokio plauko šeimoms).
Be to, LGKT, matydama, kad šiuo metu neturi tokių kontrolės galių kaip kitos valstybinės kontroliuojančios institucijos (Žurnalistų etikos inspekcija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir pan.) ir kol kas nematydama galimybių jų turėti daugiau, šiuo metu investuoja į kitą kelią, t. y. naudojimąsi minkštąja politine galia.
Būdama valstybės institucija, ji turi teisę teikti išvadas ir pasiūlymus LR Seimui, ministerijoms ir jų institucijoms, taigi turi galią įtakojant valstybės politikos formavimą. Kad ta galia reali, rodo, vykdomųjų valstybės institucijų atsižvelgimas į LGKT pasiūlymus, o su kai kuriomis institucijomis (pvz. SADM) ir glaudus bendradarbiavimas.
Daug efektyviau yra ne eikvoti jėgas su pavieniais atvejais, o veikti strategiškai, savo politiką formuojant per institucijas ir žiniasklaidą.
Iš tiesų, daug efektyviau yra ne eikvoti jėgas su pavieniais atvejais, o veikti strategiškai, savo politiką formuojant per institucijas ir žiniasklaidą, kas turi didesnį poveikį, nes valstybės institucijos turi galią žmonėms formuoti veikimo būdą, o žiniasklaida – mąstymą.
Kaip jau esu rašęs anksčiau, norima šią minkštąją galią išplėsti – formuojant lygių galimybių ombudsmenų tinklą savivaldoje. Pagal Lygių galimybių įgyvendinimo 2024–2026 metų veiksmų planą LR SADM pradeda lyčių lygybės, lygių galimybių koordinatorių įdiegimo pilotinį projektą 5-iose savivaldybėse.
Geriausia šią ideologinę kontorą visai panaikinti (ir tai yra Nacionalinio susivienijimo strateginis tikslas), jos funkcijas perduodant LR SADM Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupei, o ombudsmeno funkcijas gali atlikti LR Seimo kontrolierių tarnybai. Pastaroji turi griežtai apibrėžtas administracinės kontrolės funkcijas ir politikos formavime nedalyvauja.