Šiandien Seime yra svarstomas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektas. Vienas iš diskutuotinų Valstybės tarnybos reformos aspektų yra priėmimo į valstybės tarnybą decentralizacija.
Beklausydamas ginčų šiuo klausimu prisiminiau savo seną įrašą apie dviejų metų senumo įvykį Trakuose, kai liberalų sąūdžio atstovė pasitraukė iš savivaldybės tarybos narių, ir nepraėusi „atšalimo: laikotarpio buvo paskirta savivaldybės įmonės „Trakų šilumos tinklai” direktore. VTEK pripažino, jog buvo padarytas viešų ir privačių interesų derinimo pažeidimas ir rekomendavo darbo sutartį su direktore nutraukti.
Tokia situacija tapo galima todėl, kad konkursus valstybės ir savivaldybių įmonėse ir įstaigose organizuoja savininkas, t. y. įmonės ar įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas. Jis nustato ir konkurso sąlygas, ir sudaro pretendentų atrankos komisiją (iš sau pavaldžių tarnautojų), ir priima į darbą. Tokia sistema skatina nepotizmą ir ir yra palanki partokratinei oligarchijai.
Beje, valstybės tarnybos reformą teikianti Vyriausybė problemą susijusią su konkursų valstybės ir savivaldybės įmonėse ir įstaigose organizavimu puikiai žino. Atėjusi į valdžią I. Šimonytė priėmė kelis tai reguliuojančio LR Vyriausybės nutarimo pakeitimus*, kurių esmė – kiek įmanoma naikinti korupcijos ir nepotizmo galimybes juos organizuojant. Pvz. 2021 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 593 savivaldybės įpareigos skelbti tokius konkursus per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą, o Nr. 592 pateikti Valstybės tarnybos departamentui pareigybių, kurioms bus skelbiamas konkursas, aprašymus, kad jis galėtų patikrinti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimams (ir jei reikia – trūkumus pašalinti).
LR Vyriaysybė puikiai žino, kad tokia pati rizika susiklostys ir valstybės tarnybos srityje, jei bus priimtas šis Valstybės tarnybos įstatymas. Mažose savivaldybėse, kuri valstybės tarnautojai ir taip patiria politinį spaudimą, centralizuotos atrankos į valstybės tarnybą atsisakymas ir jos nuleidimas į savivaldos lygmenį, reiškia dar didesnį politinės oligarchijos įsitvirtinimą.
Beje, tai matė ir Seimo pirmasis vicepirmininkas, TS-LKD priklausantis J. Razma. Todėl jis ir registravo Valstybės tarmybos įstatymo pataisas, kuriomis siūlė įstatyme nustatyti, kad priėmimas į valstybės tarnybą vyktų pagal įstatyme nustatytus vertinimo metodus ir kriterijus ir kad juos centralizuotai organizuotų Vyriausybės įgaliota įstaiga. Tačiau Valstybės ir savivaldybių komitetas šį pasiūlymą tyliai numarino („pritarimas iš dalies” nieko nekeičiant), o Seimo dauguma posėdžio metu tyliai apėjo (pats J. Razma Seimo posėdyje klausimo nekėlė ir dėl o pasiūlymo balsuoti nesiūlė)
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/573caa74f35711ebb4af84e751d2e0c9
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/bc1qs8x6caxpkns9szm37d8csd6ej4nr67qx3hk732