Autorius yra teisininkas, Nacionalinio susivienijimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas
Trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete buvo pristatytos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus metinė ataskaita. Ją, kaip ir kitas Seimui atskaitingų institucijų ataskaitas, galite rasti internete.
Buvo pastebėta, jog yra daug problemų dėl vaikui ir šeimai teikiamų paslaugų. Paslaugų teikiama daug, bet jos nėra individualizuotos. Iš esmės tuos pačius (pozityvios tėvystės kursus) lanko tiek socialinių įgūdžių stokojantys tėvai, tiek tos šeimos, kuriose yra smurtinio elgesio problemų, tiek besiskiriančios poros. Paslaugų sektorius yra skurdus, ypač trūksta specializuotų paslaugų, susijusių su skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais įgalinimu, ryšio su vaikais atkūrimu.
Kaip teisingai pastebėjo kontrolierė, formaliai visos savivaldybės jas teikia, bet neatsižvelgiama į savo gyventojų poreikius.
Pasakysiu stipriau, kompleksinių paslaugų šeimai programa dažnai vykdoma tik tam kad įsisavinti europinius (dabar jau – biudžeto pinigus), programą lanko tie patys, dažniausiai socialinių įgūdžių stokojantys, nuo priklausomybių kenčiantys asmenys, neturintys jokios motyvacijos programoje dalyvauti.
Už šias paslaugas ir jų plėtrą yra atsakingos savivaldybės. Tačiau rajonuose trūksta tiek institucinių gebėjimų, tiek specialistų, turinčių reikiamą kompetenciją jas teikti.
Tipiškas to pavyzdys yra mano Trakai, kur kompleksines paslaugas vaikui ir šeimai vienu metu teikė… Švietimo centras (apie korupcinį tokio sprendimo elementą rašiau pernai). Dabar, tiesa, tuo rūpinasi Bendruomeniniai šeimos namai, tačiau iki paslaugų individualizavimo toli kaip iki mėnulio.
Kontrolierė pastebėjo, kad dvigubai išaugo pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus skaičius iš tėvų, kurie nesutaria tarpusavyje ar skiriasi (40 proc.) Kitaip tariant, pranešimo apie vaiko teisių pažeidimą galimybe piktnaudžiauja tėvai, siekdami paveikti teismą skyrybų procese. Tam dabar nėra institucinių priešnuodžių. Manau situacija nesikeis, jei nebus griežčiau vertinamas tėvų piktnaudžiavimas pranešimo teise (tiek taikant administracinę atsakomybė, tiek vertinant kaip aplinkybę teismo procese, kur sprendžiama dėl vaiko gyvenamosios vietos. Mano galva, situaciją galėtų keisti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų atsisakymas ir švediško shared parenting modelio įvedimas. Ir, aišku, galime padėkoti Šakalienei, kurios pastangomis buvo panaikinta privaloma mediacija skyrybų bylose – jos formate yra įmanoma edukuoti tėvus, kad nenaudotų vaiko kaip galios įrankio. Paminėta VTAĮT socialinė akcija: skiriasi pora, o ne tėvai, yra tik vitaminai ligos akivaizdoje.
Kontrolierė išsakė priekaištą, jog VTAĮT, gavę pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą ne visada atlieka vaiko situacijos vertinimą. Sena gudri lapė E. Žiobiebė grindė, kad vaiko situaciją reikia vertinti visais atvejais, nes to reikalauja VTAPĮ nustatyta pranešimo apie vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo procedūra.
Kaip dalyvavęs rengiant įstatymo pataisas, taip pat vaiko situacijos vertinimo aprašą, galiu pasakyti, jog nėra būtinybės jungti administracinį aparatą tais atvejais, kai paaiškėja, jog pranešimas klaidingas ar melagingas. Be to, akivaizdu, kad tam tikrais atvejais situacija „netempia“ iki vaiko teisių pažeidimo.
Šeimos tąsymas tokiais atvejais nėra nei pateisinamas, nei naudingas vaiko teisių apsaugos prasme. Apie tai buvo daug diskutuojama taisant vaiko teisių reformą (tada kalbėta ar reikia vertinti vaiko grėsmės lygį, kai tam nėra poreikio).
Pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką VTAĮT specialistai atlieka vaiko situacijos vertinimą tik tais atvejais, kai yra nustatomas vaiko teisių pažeidimas. O jis yra nustatomas tik vienu atveju iš dviejų.