Valdantieji tęsia rudens sesijoje pradėtą Stambulo konvencijos ideologinių nuostatų ir sąvokų perkėlimo į Lietuvos teisinę sistemą programą.
Priminsiu, jog Stambulo konvencija ydinga tuo, kad siekia įtvirtinti ne biologija, bet asmens pasirinkimu grįstą socialinės lyties (gender) sąvoką.
Nesant politinės valios ratifikuoti visą Stambulo konvenciją yra taikoma „mažų žingsnelių” politika, t.y. į Lietuvos teisinę sistemą bandoma perkelti pavienes ideologines Stambulo konvencijos nuostatas ir sąvokas.
Pirmas bandymas buvo rudens sesijoje, kada LR SADM pateikė naujos redakcijos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą (ASAAĮ), kuriame buvo siekta nustatyti pozityvią valstybės pareigą švietimo srityje įdiegti kalbėjimą apie „nestereotipinius vyro ir moters vaidmenis“.(1)
Tada, svarstant projektą Seimo komitetuose atsirado pasiūlymas į įstatymą įtraukti „smurto lyties pagrindu/ smurto dėl lyties” sąvoką, kuri Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos parengtose gairėse suprantama kaip „prieš asmenį nukreiptas smurtas dėl jų lyties, lytinės tapatybės ar lyties raiškos.”(2)
Laimei, abiems pasiūlymams Seime buvo nepritarta.
Atėjo laikas antram bandymui. Pavasario sesijai LR SADM parengė Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektą (3), kuriame siekiama į Lietuvos teisinę sistemą įvesti „smurto ir priekabiavimo dėl lyties” sąvoką, kuri yra suprantama kaip „smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą” (DK 30 straipsnio pakeitimas) (4)
Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektas buvo pateiktas LR Seime praeitą savaitę (balandžio 21 dieną). Po pateikimo Seimas projektui pritarė.(5)
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog šiuo pasiūlymu siekiama į Lietuvos teisinę sistemą perkelti Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo Nr. 190 (toliau – Konvencija).****
Konvencija buvo priimta TDO konferencijoje Ženevoje 2019 m. birželio 21 d. Tai naujausia TDO konvencija, ji įsigaliojo tik pernai, birželio 25 d.
Šios konvencijos 1 str. 1 d. 2 p. ir yra apibrėžiama „smurto ir priekabiavimo dėl lyties” sąvoka.
Darbo kodekso projektą pateikusi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškinamajame rašte teigia, jog ji inicijavo Konvencijos ir Rekomendacijos autentišką vertimą į lietuvių kalbą (6). Ministerijos puslapyje pateikiamame autentiškame konvencijos vertime sąvoka išversta taip:
„(b) Smurtas ir priekabiavimas dėl lyties” reiškia smurtą ir priekabiavimą, nukreiptą prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantį tam tikros lyties asmenis,įskaitant seksualinį priekabiavimą. (7)
O štai oficialiame konvencijos tekste „smurto ir priekabiavimo dėl lyties sąvoka apibrėžiama kiek kitaip:
(b) the term “gender-based violence and harassment” means violence and harassment directed at persons because of their sex or gender, or affecting persons of a particular sex or gender disproportionately, and includes sexual harassment.
Pažodžiui verčiant, sąvoka skamba taip:
„Smurtas ir priekabiavimas dėl lyties” reiškia smurtą ir priekabiavimą, nukreiptą prieš asmenis dėl jų lyties ARBA SOCIALINĖS LYTIES arba neproporcingai paveikiantį tam tikros lyties ARBA SOCIALINĖS LYTIES asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą.
Galima vartyti kiek nori, bet akivaizdu, jog „Sąvoka smurtas ir priekabiavimas dėl lyties” apima ir smurtą dėl lyties tapatybės ir lyties raiškos. Kitaip tariant – tai genderistinė sąvoka.
Kaip ir Stambulo konvencijos, taip ir šiuo atveju kritikai pasakys, jog nesvarbu kaip ji apibrėžiama TDO Konvencijoje, svarbu tik tai, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos teisėje. Tačiau:
pirma, Lietuvos teisėje nėra įtivirtintos lyties sąvokos. Taigi, „smurto ir priekabiavimo dėl lyties sąvoką” galima aiškinti kaip apimančią ir smurtą dėl lyties tapatybės ar lyties raiškos. Neabejoju, kad genderistai tik ir laukia galimybės tuo pasinaudoti
antra, Konvencijos 1 str. ,kuriame apibrėžtos sąvokos, yra 2 dalyj yra įrašyta nuostata, jog „Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies a ir b punktų, nacionaliniuose įstatymuosre ir kituose teisės aktuose pateiktose apibrėžtyse gali buti apibrėžiama viena sąvoka arba atskiros sąvokos.” Kitaip tariant, galite smurtą ir priekabiavimą savo įstatymuose apibrėžti kaip atskiras sąvokas, tačiau neškreipdami Konvencijoje pateiktų sąvokų esmės ir prasmės
Būtent dėl šios genderistinės sąvokos TDO konvencija yra ratifikuojama gana nenoriai. Kol kas ją yra ratifikavę tik dvylika šalių ir tik penkiose ji yra įsigaliojusi (Argentina, Fidžis, Namibija, Somalis, Urugvajus).(9)
Tačiau mūsų valdžia mano, kad jos nuostatas būtina inkorporuoti kuo greičiau. Aiškinamąjame rašte rašoma, jog „atsižvelgiant į <...> Konvencijos reikšmingumą Konvencijos ratifikavimas ir nuostatų įgyvendinimas buvo įtrauktas į Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą.”
Aš noriu paklausti gerbiamos Socialinių reikalų ir darbo ministrės Monikos Navickienės: ką kitų svarbesnių reikalų ar darbų nėra? Nėra socialinės atskirties, pajamų nelygybės, daugiavaikių šeimų skurdo problemų?
Beje, Lietuvoje savo eilės lauka net 29 TDO konvencijos, ir tikrai ne mažiau svarbesnių, pvz. dėl minimalių socialinės apsaugos standartų, dėl darbo migracijos (10)
Bet va, socialinės apsaugos ministerijai svarbiau genderistines nuostatas į Lietuvos teisę inkorporuoti. Prisidengiant tuo, kad kovojama su mobingu darbe.
Tikrai svarbu įvesti darbo santykius reglamentuojančiuose įstatymuose darbuotoją nuo psichologinio smurto darbe saugančias nuostatas. Bet mobingas ir seksualinis priekabiavimas nėra tapačios sąvokos.
Jos persidengia, ir persidengimo aspektas yra tai, kad tiek viena tiek kita yra susijusi su psichologinu smurtu. Tačiau savo esme tai skirtingos psichologinio smurto formos, turinčios skirtingas priežastis, tikslus, veikimo mechanizmą, pasekmes. Apie tai iškalbingai parodo iliustracijos.
Siūloma įvesti „Smurto ir priekabiavimo dėl lyties” sąvoka yra perteklinė ir su mobingo užkardymu niekaip nėra susijusi. Taigi, šią sąvoką puikiausiai galima išbraukti iš projekto.
Beje, apsaugą nuo seksualinio priekabiavimo darbo aplinkoje garantuoja Lygių galimybių įstatymas ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Netikite, paklauskite gerbiamo Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus, kuris buvo pripažintas pažeidęs Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ar persekiojimo prevencijos taisykles. (11)
___________________
(1) Nestereotipiniai lyčių vaidmenys gali reikšti ne tik priešingą tradiciniam vyro ir moters socialinių vaidmenų šeimoje ir visuomenėje pasiskirstymą, bet gali apimti ir heteronormatyvumo kritiką ir pareigą kalbėti apie įvairias seksualines orientacijas ir jų raišką
(2) https://www.visureikalas.lt/…/praktinis-vadovas…
(3) Darbo kodekso 14, 25, 27, 30, 52, 58, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227, 240 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 226(1) straipsniu įstatymo projektas https://e-seimas.lrs.lt/…/d2437462bc7e11ec9f0095b4d…/…,
(4) lyginamasis variantas https://e-seimas.lrs.lt/…/b976e200bc7e11ec9f0095b4d96fd…
(5) https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35727&p_k=1…
(6) https://e-seimas.lrs.lt/…/d2437462bc7e11ec9f0095b4d…/…
(7) https://socmin.lrv.lt/uploads/socmin/documents/files/C190%20Autentiškas%20vertimas.pdf
(https://www.ilo.org/dyn/normlex/en/f?p=1000:11300:0::NO:11300:P11300_INSTRUMENT_ID:3999810
(9) https://www.ilo.org/dyn/normlex/en/f?p=NORMLEXPUB:12100:0::NO::P12100_ILO_CODE:C190
(10) https://www.ilo.org/dyn/normlex/en/f?p=NORMLEXPUB:11300:0::NO::P11300_INSTRUMENT_ID:3999810
******** https://socmin.lrv.lt/…/neratifikuotos-konvencijos-liet…
(11) https://www.delfi.lt/…/vadovo-fraze-pavaldiniui-jei…