Gruodžio pabaigoje LR Prezidentas užregistravo LR Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisą, kuria yra siekiama (sakysiu buitiškai), kad pensiją, neįgalumo išmokas už netektą darbingumą bei šalpos išmokas gaunantys asmenys turėtų teisę gauti visą nedarbo draudimo išmoką.
Pagal dabar galiojantį teisinį rėžimą, asmenims, kurie priklauso šioms asmenų kategorijoms ir dirba susirgę, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik ta nedarbo draudimo išmokos dalis, kuri viršija gaunamą pensijų, kompensacijų, rentų ar išmokų sumą.
Pasiūlymo logika yra paprasta. Jei įstatymai leidžia tau ir dirbti, ir gauti pensiją (taip berods yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas), tai kodėl įstatymai negali leisti tau gauti nedarbingumo išmokos, kai susergi, ir mokėti tau priklausančią pensiją. Juk savo prigimtimi tai yra skirtingų rūšių išmokos.
Įdomu tai, kad nuostata karpyti nedarbo išmokas šiais atvejais buvo įvesta 2007 m., ir pateko į LR Konstitucinį Tesimą, kuris savo 2013 m. vasario 7 d. nutarimu konstatavo, kad įstatymo redakcija, ribojanti teisę gauti visą nedarbingumo išmoką invalidumo (netekto darbingumo) pensijos gavimo atveju, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Čia turime atvirkštinį variantą.
Toje pačioje byloje KT pažymėjo, kad „įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į šiuos veiksnius ir atitinkamai reguliuodamas minėtus santykius, turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymu įtvirtinti socialinės paramos rūšis, taip pat finansinės paramos dydžius nedarbo atveju. Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai asmuo pagal įstatymus atitinka reikalavimus, kad gautų kelių rūšių socialinę paramą, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas inter alia į socialinės paramos paskirtį, valstybės ir visuomenės finansines galimybes, gali nustatyti sąlygas, kuriomis ta parama bus teikiama“.
Kitaip tariant, įstatymų leidėjas gali, jei nori.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė gana išsamiai surašė aiškinamąjį raštą. Iš jo akivaizdu, kad projekto tikslas – mažinti socialinę atskirtį: „Galiojantis nedarbo draudimo išmokos apribojimas vertintinas kaip neteisingas ir netinkamas asmens ekonominių ir socialinių teisių užtikrinimo prasme bei kaip nepagrįstas ir neužtikrinantis asmens minimalios socialinės apsaugos.“
Pagirtina ir teisinė argumentacija: „Pagal socialinio draudimo paskirtį galima aiškiai išskirti dvi išmokų rūšis. Pirmoji, skirta kompensuoti galimybę gauti pajamas (senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, periodinė ir vienkartinė kompensacijos dėl nelaimingo atsitikimo darbe). Antroji, skirta kompensuoti paskutinio laikotarpio prarastas faktines gautas pajamas ar jų dalį (nedarbo draudimo išmoka, ligos išmoka, ligos išmoka nelaimingo atsitikimo darbe atveju, profesinės reabilitacijos išmoka, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos). Nedarbo draudimo išmokos, kaip ir visos nedarbo draudimo rūšies apskritai, tikslas yra kompensuoti dalį paskutiniu laikotarpiu gautų faktinių pajamų. Ji yra apribota laike […]
[…] Siekiant teisingumo ir asmens ekonominių bei socialinių teisių tinkamo įgyvendinimo praktikoje, tikslinga atsieti pirmiau pateiktų skirtingų paskirčių išmokas ir nedarbo draudimo išmokos dydį riboti tik susiejus su tos pačios paskirties išmokomis, t. y. ligos išmoka, ligos išmoka nelaimingo atsitikimo darbe atveju, profesinės reabilitacijos išmoka, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos. Tuo tarpu į gaunamas socialinio draudimo pensijas ir netekto darbingumo kompensacijas dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei šalpos išmokas (siūlytina) neatsižvelgti.“
Išties, viena yra laimėti rinkimus su „Gerovės Lietuvos“ šūkiu, o visai kas kita tai praktikoje įgyvendinti, ypač, kai reikia įsprausti gerą pasiūlymą į nejudrios teisinės sistemos rėmus ir praeiti teisėkūros malūną, kur ne visada veikia į bendrąjį gėrį orientuotos jėgos. Būna ir taip, kad geras pasiūlymas sudūžta į Seimo frakcijų ar institucijų ambicijų uolas.
Kadangi klausimas yra susijęs su pinigais (Sodros biudžetu), projektas pagal Teisės departamento pasiūlymą ir Seimo valdybos sprendimą buvo atiduotas vertinti Vyriausybei ir, žinant, kas yra Gedimino g. 11 šeimininkė, naivu tikėtis lengvo taip. Nepalankiai į projektą pažiūrėjo (nors rimtų argumentų ir neturėjo) Teisės Departamentas („svarstytina“, „atkreiptinas dėmesys“ ir pan.). Beje, viena vieta išvadoje kelia nuostabą: „šiuo metu galiojantis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeistas dvigubo išmokų mokėjimo vengimo principas“…
Ar esate kas nors apie tokį girdėję? Aš ne…. Auksakaliai…
Vis dėlto džiaugiuosi šiuo Prezidento pasiūlymu. Ir kad be fanfarų (esate matę, kad apie jį rašytų spauda?).
Manau, jei ir galima gerovės valstybę sukurti, tai tik mažais (teisėkūriniais) žingsneliais.
Gerai, kad Prezidentas ta linkme ir eina.
Siūloma pataisa (projektas): ČIA.