Premjeras Algirdas Butkevičius, pasidžiaugęs valdančios koalicijos sprendimu kompaniją „Chevron“ pripažinti skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos Vakarų Lietuvoje konkurso laimėtoja, kartu konstatavo, jog bendruomenės prarado „šansą“ kalbėtis su „Chevron“.
Apie kokį šansą kalba Premjeras? Nejaugi tuo šansu yra vadinamas Vyriausybės rengtas bendruomenių atstovų susitikimas su „Chevron“ vadovais? Bandau modeliuoti situaciją, jei toks susitikimas būtų įvykęs, tada bendruomenių atstovai būtų išsakę visuomenės, mokslininkų, ekologų nuogąstavimus ir tvirtą poziciją, jog esamos skalūninių dujų išgavimo technologijos nepriimtinos Lietuvos teritorijoje. Premjeras būtų konstatavęs, jog abejonės dėl galimų grėsmių, išgaunant skalūnų dujas, nėra išsklaidytos, vietinės bendruomenės tokiai veiklai prieštarauja, tad Vyriausybė nemato kito sprendimo, kaip nutraukti skelbtą konkursą.
Deja deja, tačiau toks siužetas mūsų valstybėje neįmanomas. Visuomenės nuomonė valdžiai nereiškia nieko, o eiti prieš Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijos interesus, net jei tai prieštarauja Lietuvos interesams, nedrįstama. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia − Mažeikių naftos pardavimas JAV kompanijai „Williams International“, visiškas tautos valios ignoravimas dėl Visagino atominės elektrinės projekto…
Neabejoju, jog vėl bus prabilta, kad visi protestuojantys žemaičiai yra Rytų kolaborantai, nesigėdijama net pačių šlykščiausių provokacijų, kaip, pavyzdžiui, plačiai nuskambėjęs, neva bendruomenių rašytas, laiškas Rytų valstybių lyderiams. Prisiminkime, jog susitikimas su „Chevron“ neįvyko, nes bendruomenės pareikalavo to susitikimo viešumo, kad nebūtų įmanoma manipuliuoti informacija. Tačiau Vyriausybė uždraudė filmuoti susitikimą, kuriame turėjo būti šnekama apie kiekvienam Lietuvos žmogui aktualų, gamtai rizikingą projektą. Ko išsigąsta? Atsakymas elementarus − sprendimas jau priimtas, dabar bandoma provokuoti, meluoti, teisintis. Bendruomenių atstovai nepasidavė Vyriausybės norui jais manipuliuoti, todėl dabar Premjeras tautai praneša, jog bendruomenės nepasinaudojo „šansu“.
Išvada peršasi savaime − valdantys politikai savo „šansu“ tikrai pasinaudojo… Labai įdomu, kaip Premjeras „laužys rankas“ Tauragės rajono merui socialdemokratui Pranui Petrošiui, kuris rajono visuomenei pažadėjo neiti prieš žmonių valią. O gal tam turi tarnauti Seimo nario Algirdo Syso pateikta įstatymo pataisa, atimanti savivaldybių taryboms teisę spręsti dėl poveikio aplinkai vertinimo.
Taigi, jei ir turėjo bendruomenės kokį „šansą“, tai tik tokį, kokį paminėjo Aplinkos apsaugos ministras Valentinas Mazuronis, priimti trupinius nuo „Chevron“ puotos stalo ir nusispjauti į savo šeimų, bendruomenių, šalies sveikatą, švarią aplinką, galimybę gyventi ir dirbti protėvių krauju apgintoje žemėje. Toks „šansas“ nepriimtinas, o Vyriausybės sprendimas dėl skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos konkurso yra gėdingas savo tautos interesų išdavimas.
Tiesos.lt primena: „Chevron“ atstovai buvo nuolat kviečiami į Žemaitijos bendruomenių rengiamas konferencijas Kvėdarnoje bei Tauragėje ir nė karto nesiteikė atvykti. Neatvyko ir Vyriausybės atstovai.
Vienintelis valstybinės institucijos atstovas, dalyvavęs šiose konferencijose ir aktyviai ieškojęs dialogo, – Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Juozas Mockevičius. Aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui pavaldžios tarnybos vadovas, iš pradžių laikęsis kitokios pozicijos, susitikimuose su Žemaitijos atstovais išgirdo jų kategorišką nepritarimą skalūnų dujų žvalgybai bei gavybai naudoti taršią hidraulinio ardymo technologiją ir pasielgė garbingai – nenorėdamas eiti prieš tautos valią atsistatydino iš užimamų pareigų. Akivaizdu – atsistatydino ne tas.
P.S. Tiesos.lt siūlo skaitytojams remtis Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos platintojų patirtimi: Perskaitęs nusiųsk nuorodą kitam