Veidaknygė
Paskelbus, jog Saulius Skvernelis rinkimuose dalyvauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąraše, kaip iš gausybės rago pasipylė informacija apie „blogąjį“ R. Karbauskį.
Dėkoju Jums, pone R. Valatka, už progą išsakyti savo argumentus.
Per 20 m. politikoje esu padaręs ne vieną klaidą ir tegu į mane meta akmenį tas, kuris klaidų nėra padaręs. Viena iš didžiausių mano klaidų buvo pasitraukimas iš Valstiečių partijos pirmininko pozicijos po 2000 m. Seimo rinkimų. Partijos narius įtikinau, jog po pralaimėtų rinkimų partijai reikia stipresnio lyderio ir pakviečiau juo tapti Kazimierą Prunskienę. Buvau jaunas ir nepatyręs. Jums, pone R. Valatka, bus naujiena, jog 2007 m. pats buvau priverstas pasitraukti iš Lietuvos valstiečių liudininkų sąjungos, nes nepalaikiau tuometinės partijos vadovės požiūrio į partijos tikslus. 2009 m. grįžau į sąjungą ir vėl tapau jos pirmininku, o K. Prunskienė pasitraukė iš sąjungos ir įsteigė kitą partiją. Todėl teiginys, jog tai buvo K. Prunskienės ir R. Karbauskio partija, švelniai tariant, neatitinka tikrovės. Daugumai mūsų sąjungos narių valdžia niekada nebuvo tikslas ir galiu Jus nuraminti – ji ir dabar tikslu netapo. Jei bus tokia Lietuvos žmonių valia, mes imsimės atsakomybės ir sąžiningai dirbsime.
Jūs bandote požiūrio nenuoseklumu vadinti mūsų poziciją dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo bei Visagino atominės elektrinės projekto atsisakymo. 2002 m. daugelis Lietuvos žmonių palaikė poziciją, jog su Europos Sąjunga reikia derėtis dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo nors keletui metų. Ignalinos atominė elektrinė turėjo visus tarptautinius saugumo sertifikatus, gamino pačią pigiausią elektros energiją. Reikia priminti ir tai, jog tada vienintelė alternatyva Ignalinos atominei elektrinei buvo iškastinio kuro naudojimas. Visagino atominės elektrinės projektas buvo pasiūlytas tada, kada visame pasaulyje elektros energija iš atsinaujinančių resursų tapo konkurencinga ir rekomenduojama plėtoti. Jūs sąmoningai apeinate tą faktą, jog mes visada pasisakėme ne prieš Visagino atominės elektrinės statybą, o prieš atominę energetiką visame Baltijos regione, tame tarpe – ir Kaliningrado srityje bei Baltarusijoje.
LVŽS pozicija dėl Astravo atominės elektrinės yra patvirtinta mano parašu šalia Prezidento Valdo Adamkaus ir Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio. Europos Komisija Lietuvai yra pateikusi skaičiavimus, jog Lietuvos bioenergetikos resursai yra 1,5 karto didesni nei mūsų potencialūs elektros energijos poreikiai. Prisiminus, jog turime elektros tiltus su Švedija ir Lenkija, energijos trūkumas mums tikrai negresia. Turime siekti kuo greitesnės sinchronizacijos su Vakarų Europos elektros tinklais – tai užtikrintų visišką energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos ir Baltarusijos. Baigdamas Visagino atominės elektrinės temą, noriu pabrėžti, kad tai nesaugus, ekonomiškai beviltiškas projektas, kurio atžvilgiu savo valią referendume išreiškė Lietuvos žmonės. Kuo greičiau šiame projekte bus padėtas taškas, tuo greičiau Lietuva imsis biodujų, biomasės energetikos vystymo, o tai padės įkurti dešimtis tūkstančių naujų darbo vietų bei gaminti elektros energiją konkurencingomis kainomis.
Jūsų straipsnyje minimas P. Šliužas, kaip nepartinis žmogus, yra dalyvavęs LVŽS sąraše rinkimuose į Seimą 2012 m. ir tame nematau jokio kriminalo. Jo inicijuotas Žemės referendumas vyko gerokai vėliau ir referendumo iniciatyvinėje grupėje nebuvo nei manęs, nei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos. Referendumo dėka valdžiai teko pripažinti, jog būtinas Žemės įsigijimo užsieniečiams saugiklių įstatymas, kokie galioja visose Vakarų Europos valstybėse. Jei toks įstatymas būtų buvęs priimtas anksčiau, tokio referendumo iniciatyva nebūtų sulaukusi žmonių palaikymo. Pats faktas, kad referendumo iniciatoriai sugebėjo surinkti 300 tūkstančių parašų, yra labai svarbus signalas valdžiai, jog būtina girdėti žmonių balsą. Apie žemės įsigijimo saugiklius žemdirbiai valdžiai šnekėjo daugiau kaip penkiolika metų.
Pone R. Valatka, Jūs mane visur vadinate latifundininku, kas reiškia „didelės privačios žemės valdos valdytojas“. Nebandysiu tam prieštarauti. Taip Jūs galėtumėte pavadinti dar mažiausiai kelis tūkstančius žemdirbių. Tikiuosi, Jūs žinote, kad Lietuvoje dirbamos žemės plotas sudaro apie 3,5 milijonų hektarų. Kada šnekame apie verslus, sakome, kad monopolijos atsiranda tada, kai jų koncentracija viršija 25 procentus rinkos. Mano valdomų ūkių dirbamos žemės plotas neviršija vieno procento. Jums nekliūna „Maxima“, bet kliūna R. Karbauskis.
Pridėsiu, jog Lietuvoje vis dar dirvonuoja iki 15 procentų dirbamos žemės. Paminėsiu dvi bankroto situacijoje buvusias žemės ūkio įmones Anykščių rajone, kurių nesiryžo pirkti joks pirkėjas iš Lietuvos ir užsienio. Tapau didžiausiu darbdaviu Anykščių rajone, o šios bendrovės tapo sektinu agrokultūros pavyzdžiu. Pone R. Valatka, mane vadindamas oligarchu, Jūs tarsi pareiškiate, jog negerbiate žmonių, kurių verslas moka dešimtis milijonų eurų mokesčių, milijoninėmis sumomis mecenuoja kultūrą, švietimą, sveikatos apsaugą, o svarbiausia – iš bankų ima šimtamilijoninius kreditus, kad galėtų išsaugoti ir kurti naujas darbo vietas, skirti stipendijas šimtams studentų…
Prieš keliolika metų mano įsteigtame versle atsirado įmonė, prekiaujanti žemės ūkio technika. Daugelį metų buvo kreipiamasi į visus pasaulio žemės ūkio technikos gamintojus prašant galimybės prekiauti jų nauja technika. Visi atsakymai buvo neigiami, nes visi gamintojai buvo patenkinti savo atstovais Lietuvoje. Prieš keletą metų du žemės ūkio technikos gamintojai ėmė dairytis naujų partnerių, tikriausiai dėl blogėjančių jų ilgalaikių atstovų veiklos rezultatų. Tarptautinis koncernas, kurį sudaro gamyklos Kanadoje ir Rusijoje, pasiūlė UAB „Agrokoncerno technika“ bendradarbiavimą. Jūsų teiginiai apie neva buvusį dempingą, spaudimą, mažų mažiausiai – juokingi. Žemės ūkio technikos prekyboje, kaip ir automobilių versle, gamintojai yra labai konservatyvūs, partnerių nekeičia tol, kol juos tenkina bendradarbiavimo rezultatai. Jūsų straipsnyje dėstomi teiginiai apie situaciją žemės ūkio technikos rinkoje yra neteisingi, nes jie pateikti vienos suinteresuotos pusės. Jūs nenoromis buvote įtrauktas į ginčą, kuriame turi aiškintis žemės ūkio technikos gamintojas ir nepatenkintas atstovas, o ne du atstovai tarpusavyje. Jei norite ką nors teisti, įsigilinkite į aplinkybes.
Suprantu, kad Jus prajuokinsiu sakydamas, jog savo gyvenime vadovaujuosi moralės normomis, kurių neperžengiu jokiomis aplinkybėmis. Telieka paklausti, ar Jums, kaip žurnalistui, svarbi žurnalistinė etika, kuri reikalauja nepateikinėti tendencingos, nepatikrintos informacijos? Jei būtų įdomu, galiu atsakyti į visus Jūsų klausimus ir pateikti paaiškinimus visomis Jus dominančiomis temomis.
Tikiuosi, kad nebūsiu smerkiamas vien dėl to, jog esu.