lrt.lt
Netiesa, kad mūsų kariškiai, jūrininkai, gelbėtojai, krizių valdytojai ir politikai su savo komandomis nesugeba koordinuotis, sutelkti technikos ir greitai reaguoti į krizes. Tiesiog praėjusį šeštadienį bėda atslinko ne iš tos pusės ir ne tokio dydžio, kokiam pastaruoju metu rengiasi Lietuva.
Nė sekundės neabejoju – jeigu trąšų bėrėjais apsimetusių „kukurūznikų“ eskadrilė atsklęstų iš Rytų, kariuomenė su šauktiniais arba be jų kaip mat išsirikiuotų, pakiltų ir išplauktų visi, ką tik galima surinkti.
Ir mūsų premjeras Algirdas Butkevičius susivoktų ne ketvirtą, o galbūt jau trečią parą. Net krašto apsaugos ministras Juozas Olekas suskubtų į įvykių epicentrą ne ketvirtą parą, o tuojau pat. Taip nutiktų ne tik dėl sparnuotos eskadrilės, bet net ir dėl kelių žalių žmogeliukų.
Bet, jų visų ir mūsų nelaimei, bėda virš Baltijos pasivijo tik du paprastus saviškius. Todėl logiška, jog sistema iš pradžių jų nelaimės nepastebėjo – iš tos pusės nelaimių nelaukiama. O po to palaidojo lakūnus iš anksto. Mat sistema nujaučia, jog eiliniai mūsiškiai, ne žali ir ne iš tos pusės, tokio vėjo, šalčio ir bangų neišgyvena. Juk neišgyventų nei ponas Olekas, nei kariuomenės, nei kuris jūrų reikalų ar pasienio vadas.
Todėl Lietuvos kariuomenės Karinių pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras gavo pranešimą apie dingusį lėktuvą praėjus bemaž dviem valandoms po paskutinio įgulos pranešimo. Pirmasis sraigtasparnis pakilo tik po pustrečios valandos.
Tik todėl šeštadienio naktį kuklios lietuvių gelbėtojų pajėgos sumigo, o sekmadienio vakarą nusprendė viską pabaigti. Kam gi ieškoti to, ko jau nebėra. Jūra pati atiduos. Kitaip sakant, palaidojo lakūnus arba racionaliai nurašė.
Tokia lyg kaštų ir naudos analizė. Tikimybės išgelbėti gyvybę sulyginimas su pinigu – sunaudotų degalų kiekiu, technikos amortizacija, viršvalandžių kaina.
Koks likimas bebūtų pasitikęs lakūnus, niekas ir niekada nebeištrins jausmo, kad viskas galėjo būti kitaip. Neištrins ir gėdos, kad kitaip nebuvo.
Karingiausiai Europos Sąjungoje atrodanti, kilti į kovą narsiai raginanti valstybė šleptelėjo veidu į purvą. Užsimojusi dideliam karui, pralaimėjo mažą. Dėl dviejų žmonių. Pralaimėjo progą parodyti, jog kilus net mažytei visos šalies mastu krizei, gali veikti žaibiškai ir tiksliai, gali sutelkti tarptautinę paramą. Kad visi — už vieną.
Straipsnio tęsinį skaitykite LRT.lt portale ČIA.