Gresiant Alkoholio kontrolės politikos liberalizavimui, Seimo Priklausomybių prevencijos komisijoje buvo pristatyti dviejų tyrimų, atliktų skirtingų mokslininkų komandų, rezultatai (daugiau skaityti ČIA). Jie kalba patys už save: alkoholio prieinamumo sumažėjimas turi įtakos mirtingumui nuo visų priežasčių ir ilgina gyvenimo trukmę, ypač tarp vyrų:
„Tyrimo duomenimis, Lietuvoje, 2017 m. padidinus mokesčius alkoholiui, buvo išvengta 1155 mirčių per metus – tai sudaro beveik tris proc. visų mirčių. 2018 m. sausio mėn. įvestas amžiaus cenzo ribojimas alkoholiui taip pat turėjo įtakos 18 ir 19 amžiaus asmenų, ypač vyrų, mirtingumui.“
Pranešėjai akcentavo, kad kompleksinė alkoholio kontrolės politika gali būti siejama su bendro mirtingumo mažėjimu Lietuvoje, yra stiprios prielaidos sieti alkoholio kontrolės politiką su augančia tikėtina gyvenimo trukme, ypač tarp vyrų; taip pat matomos prielaidos, kurios leidžia kelti mokslines hipotezes vertinant alkoholio reklamos apribojimą ir mažesnį paauglių alkoholio vartojimą.“
Ko pasigendu, tai vertinimų, koks yra ryšys tarp alkoholio vartojimo ir smurto artimoje aplinkoje.
Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. 60 proc. smurto artimoje aplinkoje atvejų buvo susiję su apvaigimu nuo alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis. Dr. Vitos Karpuškienės ir dr. Algirdo Bartkaus tyrimas rodo, kad tarp reguliariai vartojančių alkoholį (7–8 proc. respondentų) 78 proc. yra vedę arba gyvenantys su partneriu, 11 proc. vienišų, o tarp progomis vartojančių alkoholį (52 proc. respondentų) – 70 proc. – vedę arba gyvenantys su partneriu, 30 proc. – vienišų.