Jei kunigai kaip Šimonytės ydą nurodo, kad ši yra netekėjusi, ar tai reiškia, kad kunigai patys yra ydingi, susipainiojusi klausia Nerija.
Pirma, nė vienas kunigas nekandidatuoja rinkimuose.
Antra, yda, trūkumas nėra universalu – tai, kas gali būti yda vienoje veikloje, gali būti privalumu kitoje, pvz., ganant parapijiečių sielas.
Trečia, įdomiausia, Nerija deda lygybės ženklą tarp kunigo ir netekėjusios moters. Neneigsiu, panašumų yra: tiek vienas, tiek kitas neturi vaikų bei reguliaraus ilgalaikio seksualinio partnerio.
Bet… kaip sakoma, nebūtina į viską žiūrėti per b**** prizmę – esminis dalykas yra visai ne tai. Esminis dalykas yra emocinis, psichologinis, tai – įsipareigojimas, kuris gali būti sulaužomas, bet kuris savo esme yra neatšaukiamas. Toks kaip santuokos sakramentas, tėvystė ar motinystė arba įšventinimas į kunigus. Visais atvejais tai reiškia, jog asmuo visuomenės akyse įgyja bei prisiima kitokį vaidmenį, neatšaukiamai susieja savo gyvenimą su kitu, įsipareigoja kažkam kitam.
Ir šis sandėris savo esme (psichologine ir kognityvine prasme) yra sakralus, nes neatšaukiamas. Jis yra viršijantis hobio, pomėgio ar formalaus kontrakto ribas. Tai yra asmenybės struktūrą transformuojanti patirtis. Vaikai ir partneriai gali būti apleisti ir išduoti, įžadai sulaužyti, bet neatšaukti.
Ir šia, savanoriškai pasirinkto, neatšaukiamo įsipareigojimo arba pasišventimo prasme kunigas atsiduria greta susituokusio, vaikų turinčio žmogaus.
Sakau, nebūtina į viską žiūrėti per b**** prizmę. Atrodo, taip paprasta ir savaime suprantama, bet čia gal tik man?
Vienas žmogus, neprisimenu kas ir kam, ir kokiomis aplinkybėmis, yra uždavęs tokį klausimą: ar jūs kartais jaučiate pojūčių aukščiau juosmens?
Tai štai – ar jūs jaučiate?
