Kai pamatau Viados (buvusio Lukoilo) iškabas su šiaurės elnio logotipu, vis prisimenu, kad sovietmečiu Vakarų Sibire, Chantų-mansių autonominėje apygardoje, atradus gausius naftos ir dujų klodus, jie buvo pradėti intensyviai eksploatuoti.
Plėtojant šio gigantiško regiono infrastruktūrą prisidėjo ir lietuviai, 1980–1990 m. statę Kogalymo miestą, vėliau tapusį Lukoilo centrine būstine, ir tiesę kelius per pelkes.
Aišku, nieks apie ekologiją nei tuomet, nei dabar pernelyg negalvojo. Dažnų avarijų metu kildavo gaisrai, įvykdavo dujų nuotekiai, nafta užliedavo didelius plotus. Nuolat degdami dujų fakelai teršė orą. Visa tai žymiai pakenkė krašto vandenims, florai ir faunai, vietinėms Sibiro gentims.
Chantai, su kuriais lietuviai susidraugavo, kad išgyventų, buvo priversti trauktis kartu su savo šiaurės elniais vis toliau, į pačias atokiausiais, sunkiausiai prieinamas ir atšiauriausias vietas. Jų, kaip ir kitų Sibiro autochtonų, vaikai būdavo valdžios atimami, auklėjami internatuose, prarasdavo savo kalbą ir kultūrą…
Kai pamatysite tokį elniuką, prisiminkite tai.
Plačiau apie Kogalymo statybas skaitykite ČIA.