Dabar žiūrėkit. Mums nuolat aiškinama, kad gali būti kuo panorėjęs (ta prasme, keisti lytį, orientaciją ir t.t.). Tai esą be galo šiuolaikiška ir pažangu. Žodžiu, duodama suprasti, kad nėra jokios stabilios žmogaus prigimties, juolab tikslo, o tik be galo atsinaujinantys troškimai ir įnoriai, kurių patenkinimo niekas neturėtų riboti ar drausti (dėl to lytį norinčių pasikeisti vaikų tėvai kai kuriose šalyse negali jiems to neleisti, už tokius ketinimus yra valstybės baudžiami iki pat vaikų atėmimo).
BET. Vargu, ar kas prieštarautų pastebėjimui, kad gyvename totalinio freimingo (smegenų plovimo per medijas komercinės ar politinės reklamos, viešųjų ryšių, visuomenės nuostatų ir vertybių formavimo būdu) laikais, kuomet visa tai darantys yra puikiai susipažinę su naujausiais kognityvinių ir neuromokslų pasiekimais, išmano, kaip veikia žmogaus psichika, ir yra įvaldę metodus ją nukreipti reikiama linkme bei kontroliuoti šį poveikį. Įdomu, ar ne?
Ar neglumina toks didžiulis kontrastas tarp tokių skirtingų prigimties sampratų?
Nors gal ir ne, juk tikslas tas pats – sukurti nemąstantį, lengvai įtaigojamą vartotoją, aklai sekantį savo (iš tiesų jam primetamais) momentiniais hedonistiniais įgeidžiais, kurių apmokėjimas ir suka nūdienio kapitalizmo variklį.
#išjunktelevizorių