Vyriausybė (jūs tik įsiklausykite, kiek šiame žodyje slypi neapykantos ir socialinės tikrovės neigimo…), pasistengusi pandemijos sunkumus paversti tikrais suspaudimais, atrodo, bus atlikusi (ir vis dar atliekanti) didį darbą – paskatinusi ne tik tautos politinę savimonę, bet ir pažadinusi jos kūrybines galias. Kol kas sunku spręsti, kokiais istoriniais virsmais baigsis ilgą laiką pažadais apie gerovės valstybę liūliuotos tautos susivokimas, tačiau ši eiliuota 21 amžiaus trečiojo dešimtmečio istorijos kronika (tikėkimės, bus pratęsta), jau tapo istorija.
Atsitiko toks dalykas –
militarinės Velykos.
Užtverti visi keliai,
ten policija, šauliai,
ir kareiviai, ir kariūnai
gaudo sūnus palaidūnus,
katrie skuba sieną kirst,
reikia tokius tuoj nukirst.
Jei važiuosi tu pas M.A.M.A.,
prašom, ties raudoną taką,
bet jei tu skubi pas mamą –
gausi baudą, gausi baną.
Negalėsi į svečius
ir ridenti margučius.
Juos geriau ridens valdžia,
sau kišenėse…
ai, ne!
Mus juk valdo trys mergelės,
trys ne kokios pilkos pelės!
Jų darbai ir išmintis
tuoj covidą suvaldys.
O kur dar lyties keitimas,
partnerystė, sujudimas
dėl LGGRTC,
dėl žolytės ir rimčiau,
dėl heitspyčo…, bet tačiau!
Pasakysiu jums, draugai,
tai tikrai geri laikai:
nei galvoti, nei darbuotis,
nei nekęsti, nei važiuot –
viską draudžia, baudžia, spaudžia
tik gerovei mūs visų!
Štai, išauš Gerovės saulė
ir pradėsime mylėti
gėjus, lenkus, skiepus, valdžią –
už gražias gražias akis,
kaip tik PIŠ mums prisakys!
ir tuomet nušvis mums laimė,
meilės džiaugsmas išsilies,
Laisvės partija didinga
Saulės vietoje mums švies!