Gruodžio 18 d. Seimas po svarstymo pritarė Referendumo įstatymo pakeitimo projektui (žr. ČIA): iš 90 tame posėdyje užsiregistravusių Seimo narių, tautos išrinktų neva jos valiai atstovauti, 50 buvo už, 5 buvo prieš, o 35 susilaikė.
Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio siūlymu projektas svarstytas skubos tvarkaTam, kad naujos nuostatos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą. Jei prezidentė nevetuos, balsuojant dėl daugybinės pilietybės suteikimo įstatymo pakeitimai jau galios.
Beje, kur tuo metu buvo 51 Seimo narys – daugiau nei trečdalis Seimo, viešojoje erdvėje net nekeliamas klausimas. Kaip ir kiti du: kur prašapo visi ankstesnių Seimų pasiryžimai nebesitaikstyti su tokiais mindžikavimais už durų ar tūnojimais Seimo tualete, kai sprendžiami itin svarbūs valstybei klausimai? Ar dabartinis Seimas ryšis sankcionuoti tokį išsisukinėjimą nuo atsakomybės?
Jūsų dėmesiui siūlome Seimo nario Povilo Urbšio pasisakymo vaizdo įrašą:
Priminęs, kad Konstitucija įsakmiai numato, jog „suverenitetas priklauso tautai“, Seimo narys Povilas Urbšys pabrėžė, kad būtent tada, kai svarstomas Referendumo įstatymas, kuris ir reglamentuoja, kiek ir kaip tauta įgalinama veikti tiesiogiai, ne per savo atstovus, šiems atstovams kyla didžiausia pagunda tas galias apriboti, jomis manipuliuoti: „Mes esame demokratiškai išrinkti tautos atstovai, bet matome, kad tarp dviejų galių kartais kyla įtampa. Gavę tas tautos galias, mes kartais stengiamės jas paversti manipuliacijos objektu“, – teigė Seimo narys.
P.Urbšys nurodė ir tokios manipuliacijos pavyzdį – visuotinį referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą, kuris, jo žodžiais tariant, buvo „apjuodintas bambaliais ir skalbimo milteliais“. Jo teigimu, tėra viena išeitis – ugdyti visuomenės sąmoningumą, o ne bandyti iškreipti balsavimo rezultatus.
Sukritikavęs visų ankstesnių valdžių „visažinystę“, kuria persiėmė ir dabartinė („Ko gero, bendra nuostata, kuri liko nuo praėjusių valdžių, kad tautos galia yra tik Konstitucijoje, o valdžia žino, kaip geriau gyventi, ir gali manipuliuoti“), P.Urbšys siūlė ryžtis tokioms permainoms, kurios tautos galias tik sutvirtintų, t.y. mažinti ne referendumo kartelę, o parašų, reikalingų norint surengti referendumą, skaičių – nuo 300 000 iki 150 000. Jo manymu, reikėtų rengti būtent tik parašų reikalaujančius patariamuosius, o ne privalomuosius referendumus.