Kaip rašėme, žlungant valdžios planui numarinti referendumo iniciatyvą informacine blokada, turėtume laukti propagandinės kampanijos, kuria bus siekiama apjuodinti, išpurvinti ir apšmeižti referendumo iniciatorius bei referendumui teikiamą įstatymo projektą.
Iš pradžių purvais pasidrabstė Andrius Užkalnis, Romas Sadauskas-Kvietkevičius ir Algis Ramanauskas-Greitai, dabar į ataką buvo mesta sunkioji propagandos artilerija – Audriaus Siaurusevičiaus vadovaujama „visuomeninė televizija“.
Lapkričio 10 dienos laidoje „Savaitė“, kurią vedė Nemira Pumprickaitė buvo parodytas Algirdo Igoriaus ir Miglės Gaižiūtės parengtas reportažas neva atskleidžiantis, ko siekiama „prisidengiant referendumu“. Kad koks nors neatidus žiūrovas esminės minties nepražiopsotų, reportažo rodymo metu už Pumprickaitės nugaros buvo rodomas plakatas, kuriame po užrašu „referendumo tikslai“ buvo vaizduojama Seimo iškaba.
Pumprickaitė ir reportažo autoriai net nesvarsto galimybės, kad referendumo iniciatoriai bei rėmėjai kelia viešumon ir bando spręsti rimtas problemas, kurios jiems nuoširdžiai rūpi. Šių „žurnalistų“ peršamu požiūriu, vienintelė įmanoma visuomenės politinio aktyvumo interpretacija yra ciniškoji, pagal kurią bet koks politinis judesys kyla iš privačių interesų, tereikia tuos interesus aptikti.
Ir Pumprickaitė kartu su Igoriumi ir Gaižiūte tuos interesus „aptinka“, tarp jų, be abejo, svarbiausias yra begalinis nevykusių politikų noras patekti į Seimą. Norėdami šį „atradimą“ įpiršti žiūrovams, Pumprickaitė ir reportažo autoriai tą pačią mintį apie referendumą, kaip apie būdą siekti Seimo nario pareigų, per reportažą kartoja kaip sugedęs gramofonas.
Anot laidos autorių, „patys parašų rinkėjai neslepia, kad galutinis tikslas yra patekti į parlamentą“. Tik parašų rinkėjas Saulius Kulvičius, pažiūrėjęs reportažą, teigė, kad visai ne tai norėjo pasakyti. Jį „žurnalistai“ klausinėjo apie pusvalandį ir jis referendumo sumanymą išaiškino išsamiai, bet į reportažą pateko vos keletas frazių – tokių, kurios atitiko išankstinį reportažo autorių sumanymą.
Panašiu būdu buvo panaudotas ir Aikštės TV reportažas iš Tiesos.lt klube vykusio susitikimo su referendumo iniciatoriais. „Žurnalistų“ nesudomino šiame reportaže pateiktas išsamus referendumo iniciatyvos pristatymas. Iš jo buvo iškirptas tik keliolikos sekundžių ilgio epizodas – toks, kuris atitiko užsakymą.
Reportaže įvardijamas ir kitas interesas, kurio neva siekiama „prisidengiant referendumu“ – tai lietuvių spekuliantų siekis pigiai supirkti kuo daugiau žemės, kurią vėliau pardavę užsieniečiams, gautų didelį pelną. Šie spekuliantai esą siekia prasitęsti laikotarpį, kurio metu jie galėtų patys pigiai supirkti žemę. Tai, kad toks aiškinimas prasilenkia su logika, „žurnalistams“ visai nerūpi – juk jei referendumu būtų uždrausta parduoti žemę užsieniečiams, tokie spekuliaciniai verslo planai akivaizdžiai žlugtų. Čia svarbiausia įvardyti „tikruosius“ privačius interesus.
Beje, temai – žemė superkama siekiant vėliau ją brangiai parduoti užsieniečiams – reportaže skiriama kur kas mažiau dėmesio negu politikų planams pakliūti į Seimą. Tačiau taip primygtinai plėtojant šį aspektą ir ima lįsti yla iš maišo. Reportaže tarsi tarp kitko parodoma, jog Lietuvos vyriausybė neturi jokių duomenų apie tai, kas ir kokius Lietuvos žemės plotus yra supirkęs, už kokius pinigus ir ką ketina toliau su jais daryti. Kitaip tariant, padėtis Lietuvos žemės rinkoje yra ir nežinoma ir visiškai nekontroliuojama. Sąžiningas žurnalistas čia įžvelgtų rimtą problemą ir atskleistų tai, kad referendumo iniciatyva kyla būtent dėl tokios Vyriausybės ir viso politinio elito nekompetencijos, aplaidumo, neatsakingumo ir, kas be ko, dėl grobuoniškumo, korumpuotumo. Nekontroliuojamos padėties Lietuvos žemės rinkoje tema, suprantama, toliau neplėtojama, nes juk ne tokį užsakymą „žurnalistai“ gavo.
Iškalbingiausiu reportažo momentu laikytinas Seimo nario Eugenijaus Gentvilo pasisakymas, pribloškiantis atvirumu ir įžūlumu:
Įsivaizduokite, kad referendumas laimi. Na ir kas iš to? Tautos valia pareikšta. Ir galvojate: po to premjeras Butkevičius važiuos į Briuselį reikalaudamas atnaujinti derybas? Nevažiuos, kadangi Lietuvos referendumas nebus pripažintas, bus neatitinkantis Europos Sąjungos teisei ir Lietuvos stojimo sutarčiai.
Gentvilo pasisakymas yra įsidėmėtinas dėl to kad jis yra reprezentatyvus – taip galvoja didesnė valdančiojo elito dalis. Gentvilas mano, jog jis gali spjauti ant tautos vien dėl to, kad jam taip naudinga ar kad to neva nori Europos Sąjunga. Pabuvęs Europos Parlamento nariu Gentvilas, matyt, nebesijaučia Lietuvos Respublikos piliečiu ir pamiršo Lietuvos Respublikos Konstituciją. Ponui Gentvilui primintina: suvereninės galios priklauso ne Jums ir ne Briuseliui, o lietuvių tautai – pasisakydami bei veikdami tarsi būtų priešingai, Jūs laužote Lietuvos Respublikai duotą priesaiką.