„XXI amžius“ | 2017 m. lapkričio 3 d.
Visų pirma kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką ir LR Seimo narius: planuodami biudžetą neskirkite pinigų Kauno miesto savivaldybės planuojamoms Kauną žalojančioms statyboms.
Žala pasireiškia todėl, kad svarbius miestui objektus numatoma statyti apskritai statybai netinkamuose sklypuose, kad ir mažų potvynių užliejamuose plotuose. Turiu galvoje Mokslo muziejų Nemuno saloje ir Koncertų salę Nemuno pakrantėje. Nemuno ir Neries santakos vaizdo neturėtų žaloti naujas, ne pirmo reikalingumo tiltas. Kauno miesto planavimas atsidūrė technokratų rankose, kurie, planuodami statybas, neatsižvelgia į gamtos sąlygas ir todėl miestui gresia dideli nuostoliai. Kauniečiai jautriai reaguoja, kai savivaldybės gatvių tvarkytojai be atodairos kerta medžius miesto gatvėse ir aikštėse. Žmonės sunkiau suvokia naujų statybų brovimosi į gamtą pasekmes ir turbūt pagrįstai galvoja, kad jie, neturėdami valdžios svertų, yra nepajėgūs pasipriešinti tokioms statyboms. Grupė Kauno architektų ilgai priešinosi S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai, o iš esmės – jo ir dalies Ąžuolyno sunaikinimui, bet, atrodo, jau nuleido rankas.
Miestų planavimo klaidos yra tiesiogiai susijusios su miesto želdinių ir gamtos naikinimu. 2017 m. rugsėjo 8 d. rytą į Kauno miesto savivaldybės salę buvo susirinkęs didelis būrys inteligentų, kuriems pagailo Kauno Ąžuolyno ir kurie baiminasi, kad nemokšiški pertvarkymai pakenks seniems ąžuolams, pakeis įprastą, didingą jų būdą. Susirinkime teko atkreipti dėmesį į nelemtą Ąžuolyno parko kaimynystę – projektuojamą S. Dariaus ir S. Girėno stadiono išplėtimą. Dar prieš 50 metų sovietinė miesto valdžia buvo užsimojusi pastatyti didelį stadioną, žinoma, įsibraudama į parko erdvę ir nukirsdama daug įspūdingų ąžuolų. Kauno visuomenė susivienijo, rimtai pasipriešino ir sovietinis Vykdomasis komitetas pasidavė. Stadiono tribūnos buvo pastatytos tik vakariniame šone, o rytinis – liko laisvas. Jau 50 metų kauniečiai, sėdėdami tribūnose, grožisi parko vaizdu ir senais įspūdingais ąžuolais. Dabar galiojančiame bendrajame Kauno plane pagrindinio stadiono vieta yra numatyta Aleksote, greta Europos prospekto. Ten savivaldybės žinioje yra 36 ha puikios lygios žemės ir ten galėtų stovėti ne tik stadionas, bet ir parodų paviljonai, muziejus ir koncertų salė, viskas, ką dabar siekiama sukamšyti miesto centre statyboms netinkamuose plotuose.
Išsaugoti senąjį S. Dariaus ir S. Girėno stadioną, sporto halę ir teniso aikštynus yra šventa kauniečių pareiga. Ąžuolyno aplinka negali priimti keliolikos tūkstančių lankytojų ar žiūrovų, bet užtat gali pasitarnauti keliems tūkstančiams. Stadiono rekonstrukcija sunaikins senąjį S. Dariaus ir S. Girėno stadioną, kuris gali dar daug metų tarnauti, bus iškirsta dalis Ąžuolyno, o ateityje į Ąžuolyną skverbsis ir automobilių stovėjimo aikštelės.
2015 m. parengti projektiniai pasiūlymai, kaip būtų galima plėtoti 36 ha sklypą Aleksote – pastatyti Kauno centrinį stadioną, koncertų ir parodų sales. Autoriai – Alvydas Žickis, Regimantas Pilkauskas ir kiti.
Trumpai apie autorių: Regimantas Pilkauskas – kraštovaizdžio architektas.