Skiriama tiems lietuviams, kurie taip ir nesuprato, kodėl garsusis BREXIT žurnalistas Daglas Merėjus (Douglas Murray) duoda demokratijos pamoką (klausytis nuo 19:50 iki 20:08).
Būdami ES, britai nebežinojo, kas jiems vadovauja. Jie nebežinojo, kur gimsta įstatymai, ir nežinojo, kuo atsako žmonės, kurie kepė įstatymus. Tada ėmė ir nusikratė šios pavojingos nedemokratiškos nežinomybės vieninteliu likusiu demokratiniu metodu – BREXIT metodu. Taškas!
„Pas mus nebuvo judėjimo, panašaus į „geltonųjų liemenių“, pas mus nebuvo riaušių, nebuvo masinių padegimų ir pilietinio nepaklusnumo, bet mes atsiklausėme nuomonės balsavimo būdu ir mes tą nuomonę pateikėme. Ir pirmą kartą modernios Europos istorijoje šis mūsų balsas buvo pripažintas, kaip kažką reiškiantis,“ – sako Douglas Murray (26:54–27:15).
Visa kalba yra puiki, stilinga, su britišku humoru, ir ją malonu perklausyti. Pradžioje Douglas Muray elegantiškai išsityčioja iš visų gąsdinimų, kurie nepasitvirtino, po to – iš moralinio ES diktato, bandančio įpiršti britams idėją, kokie jie esą yra nesavarankiški ir blogiukai. Po to primena, kad pasaulio žiniasklaidos analizės apie BREXIT priežastis užsibaigdavo maždaug tokiu argumentavimo lygmeniu, kaip Trampo ir Džonsono šukuosenų palyginimas, ir t.t., ir pan.
Taigi, dabar čiupkite savo išsirinktąjį politiką už skverno ir nepaleiskite, kol negausite atsakymų į penkis Tony Benn klausimus. Paprasta.
Politikams, esantiems valdžioje, reikia užduoti penkis klausimus pagal britų politiko Tony Benn schemą:
1. Kokius įgaliojimus jūs gavote?
2. Iš kur juos gavote? (arba Kas juos suteikė?)
3. Kieno interesams jūs (tą galią) naudojate?
4. Kam jūs atsiskaitote?
5. Kaip mes galime jumis nusikratyti?
