Renovacija greituoju būdu, arba Nemokamas sūris tik pelėkautuose

Šiaulių savivaldybė atrinko penkiasdešimt daugiabučių, neefektyviai naudojančių šilumos energiją. Iš to skaičiaus liko 34 patys nuostolingiausi gyventojams, dar du šilumos rijikai – paveldo statiniai, todėl jiems renovuoti reikalingos specialiosios sąlygos ir leidimai.

Į Šiaulius atvykęs „Būsto energetinio taupymo agentūros“ laikinasis vadovas Valius Serbenta atrinktųjų daugiabučių gyventojams paskaitė paskaitą, kodėl svarbu apšiltinti namų stogus, sienas, pakeisti langus, įstiklinti balkonus bei sutvarkyti šildymo sistemas. Žmonės ir patys supranta, kad būtina sutvarkyti neefektyviai šilumą laikančius namus, tačiau jie užvertė V. Serbentą klausimais, kurie suteikia vilties, kad butų savininkai gilinasi į klausimą, ieško jiems labiausiai tinkamo renovacijos varianto. Ankstesnieji renovacijos patyrimai parodė, kad ne visada statybininkai kokybiškai dirba, iki mažne 100 000 litų išauga darbų sąmatos, niekas butų savininkams nepadeda prižiūrėti darbų, nėra jokios kontrolės ir t.t., ir pan.

Susitikimo metu paaiškėjo, kad niekas neaišku. Į klausimą, kiek kainuos namo renovacija konkrečiam butui, nei svečias, nei procesą kuruojantis vicemeras tvarkietis Juras Andriukaitis negalėjo atsakyti, o žvilgtelėję į lubas minėjo preliminarius 15–17 tūkst. litų. Vargu ar salės šurmulyje kas atkreipė dėmesį, kad renovacija plytiniame name 75 kvadratinių metrų bute kainavo 28 tūkst. litų plius ženkliai išaugusi projektinė sąmata.

Vilionės tęsėsi. Šiauliams reikia trūks plyš atrinkti bent dešimt parodomųjų namų ir realiai juos sutvarkyti. Jei žmonės iki šio mėnesio vidurio sutiks ir iki 2014 m. renovuos namus, gaus papildomą 10 proc. LR Vyriausybės žadamą lengvatą. Kelis kartus butų savininkai buvo įtikinėjami, kad jiems niekas nekainuos, kad darbus administruos Šiaulių regiono plėtros agentūra, kad nereikės imtis jokių finansinių įsipareigojimų, t. y. jų pečių neprislėgs paskolos ir palūkanos, kad konkursus darbams skelbs ir organizuos minėtas administratorius… TIK RENOVACIJOS PROCESUI NAME PASIBAIGUS ŽMONĖMS ŽIEMĄ VASARĄ IMS PLAUKTI SĄSKAITOS už suteiktas paslaugas. Nors Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis savo pasisakymuose ne kartą minėjo, kad nenorintiems daugiabučių renovacijos reikia nutraukti kompensacijų mokėjimą, V. Serbenta kelis kartus pakartojo, kad sutikusiems dalyvauti namo šiltinimo procese kompensacijos išliks. Bet kas bus kompensuojama – sutaupytos šilumos energijos mokestis ar renovacijos darbai – liko paslaptis.

Atlikus sąžiningą daugiabučių renovaciją name galima sutaupyti šilumos energijos bent du su puse karto, tačiau ar liko Lietuvoje kvalifikuotų statybininkų, sugebančių kokybiškai dirbti? V. Serbenta nurodė, kad daugiabučių renovacijos programą, pavadintą švelniu moterišku vardu „Džesika“, tauta atmetė dėl „gebėjimų stokos“, neiniciatyvumo, „finansinių įsipareigojimų baimės“ bei „nepasitikėjimo būsimais rezultatais“. Tačiau šiauliečiai turi kitokių „procesų gerinimo“ baimių. Žmonės prisimena, kad Šiauliuose pastačius vandens gerinimo bei nugeležinimo įrengimus, pagerėjo vandens kokybė, o griuvus didžiajai miesto pramonei, visa paskolų našta prislėgė eilinių gyventojų, vandens vartotojų pečius. Prasidėjo nežmoniškas taupymas, kai visai šeimai išsimaudžius vienoje vandens vonioje, jame dar buvo skalbiami rūbai, o jau tuomet vandenį naudodavo tualetuose, unitazų turinio nuplovimui kanalizacijon. Medikai tokią situaciją vadino antisanitarine. Šiauliečiai ir dabar žvėriškai taupo centralizuotai tiekiamą vandenį, nes šalto kubas kainuoja 6,63 lt (plius 3,50 skaitiklio mokestis), o karšto – 21,62 (plius 3,27 lt).

Taigi, yra pagristų baimių, kad atlikus renovaciją, sutaupius šilumos energiją, sumažės šios paslaugos teikėjų apyvartinės lėšos ir šiluma brangs. Nors susitikimo metu V. Serbenta informavo, kad 20 proc. sumažinus šilumos suvartojimą, tai neturės įtakos jos gamintojai. Tačiau ar metus milijardus daugiabučių renovacijai tikimasi tik tokio efekto?

Tačiau neįmanoma nieko nedaryti, nes sovietmečiu statyti daugiabučiai yra apverktinos būklės, nesandarūs, todėl gyvendami šaltuose, senuose butuose, žmonės už šilumą mokės vis brangiau. Ką daryti? Organizuoti bendrijų gyventojai namus apsišiltina be jokių „Džesikų“, sureguliuoja šildymo sistemas ir vargo nemato. Pinigų neskaičiuojantys administruojamų daugiabučių gyventojai savo turtą tvarkyti patiki kitiems, todėl neteko girdėti, kad administruojamas namas apsišiltino ne programinėmis lėšomis. Verta atkreipti dėmesį, kad iš 34 Šiauliuose atrinktų renovacijai namų yra tik keturios bendrijos. Vadinasi, administruojamo namo gyventojų turtą administruos dar ir renovacijos administratorius. Įrodykit, kad jie nesusitars apmauti savo nuosavybe nesirūpinančio daugiabučio bendrasavininkų.

Aktyvus šiaulietis Romualdas Čepulis, kurio namas renovuotas pagal senąją programą, įspėjo, kad būtina kontroliuoti procesą, o kiekvieno namo, kiekvieno buto modernizacijos poreikiai ir sudaromos sutartys bei sąmatos privalo būti individualios. Be to, būtina atliktų darbų garantija bei darbų vykdytojų profesinės civilinės atsakomybės draudimas.

Susitikimo metu paaiškėjo, kad savivaldybės įkurtos įmonės mokės už atliekamus darbus, o vėliau pateiks sąskaitas gyventojams. Taigi, KIEK teks mokėti už renovaciją, paaiškės TIK po renovacijos. Į klausimą, kiek kainuos renovacija butų savininkams, įsirengusiems autonominį šildymą, atsakyta nebuvo. Išeidamas iš salės aktyvus susitikimo dalyvis reziumavo: „Vieni KOVOJA už tiesą, o kiti KAVOJA (tarmiškai – slepia) broką.“

0 0 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
0 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top