Be šio M. Leliuko motinai priklausančio pastato J. Biliūno g. 12 teritorijoje, Tarybos narys valdo ir dar vieną gamybinį pastatą, esantį jo įmonės žinioje. Vis dėlto politikas tvirtina dėl šios teritorijos rekonstrukcijos interesų turintis tiek pat, kiek daugiabučio gyventojai dėl greta jų namo renovuojamos mokyklos. U. Mikaliūno nuotr.
Inga Kontrimavičiūtė | „Sekundė“
Dėl abejotinos reputacijos ir galimų sąsajų su nusikalstamo pasaulio atstovais iš partijos išmestas Mantas Leliukas ir nuo jo atsiriboti nesutikusi Gema Umbrasienė dairosi politinių jėgų prieglobsčio ir ruošia ginklus bylinėtis su sugriovusiais jų kurtą nepriekaištingų politikų įvaizdį.
Serialas tęsiasi
Net rinkimų naujienas Panevėžyje skandalu nustelbę valstiečiai deklaruoja prisikeliantys visiškai švarūs. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) atkūrė sustabdyto Panevėžio skyriaus veiklą.
Iš valstiečių laivo dėl abejotinos reputacijos ir galimų sąsajų su nusikalstamo pasaulio atstovais išmestas Mantas Leliukas ir nuo jo atsiriboti nesutikusi Gema Umbrasienė dairosi kitų politinių jėgų prieglobsčio ir ruošia ginklus teismui su jų kurtą nepriekaištingų politikų įvaizdį sugriovusiais LVŽS pirmininku Ramūnu Karbauskiu ir Seimo nariu Povilu Urbšiu.
Ką iš tiesų slepia gandais apaugęs valstiečių apsivalymas? Kiek M. Leliukas susijęs su kadaise Panevėžio verslininkus reketavusiais banditais ir ar tikrai politikas neturi asmeninių interesų dėl Skaistakalnio pašonėje plytinčios J. Biliūno g. 12 teritorijos sutvarkymo už Europos Sąjungos ir Savivaldybės lėšas?
Milijoninės investicijos
Apleisto miesto įspūdį paliekantis Panevėžys per penketą metų turėtų pasikeisti iš esmės. Europos Sąjunga Lietuvos didmiesčiams parengusi aukso puodą problematiškoms teritorijoms susitvarkyti. Panevėžiui iš jo atiteks 19,8 mln. eurų. Už šiuos milijonus Aukštaitijos sostinėje Savivaldybė suplanavusi sutvarkyti 134,4 ha teritoriją, tai yra keturiolika vietų – autobusų stotį, Laisvės a. prieigas, parkus ir kitas. Tarp tokių – ir Skaistakalnio parko pašonėje, J. Biliūno g. 12, 13,27 ha teritorija.
Šiam nuo lankytojų akių ir Skaistakalnio parko aklina betonine tvora atskirtam sklypui sutvarkyti Savivaldybė numačiusi 1,4 mln. Eur (5 mln. Lt) ES pinigų. Buvusioje aviacijos dirbtuvių bazėje numatyta išasfaltuoti kelius, rekonstruoti pėsčiųjų takus, apšvietimą, sutvarkyti želdynus ir kraštovaizdį, netgi įrengti mažosios architektūros elementų. Savivaldybė motyvuoja taip sukursianti palankias sąlygas čia įkurto verslo plėtrai.
Teigiama, esą sutvarkyta teritorija bus prieinama visiems panevėžiečiams ir netgi nugriauta ją juosianti betoninė tvorą, nors toji priklauso ne Savivaldybei, o trims savininkams – dviem įmonėms ir kadaise Panevėžio turgaus prekeivius reketavusios grupuotės atstovui Sauliui Bironui-Siūlui. Tiesa, vieną tvorą nugriovus turėtų iškilti kita. Savivaldybė planuoja statyti kuklesnę, permatomą, arčiau pastatų ir taip padidinti parko teritoriją.
Turtas verslo oazėje
Didžiulės rekonstrukcijos laukia sovietmečiu čia buvusios aviacijos dirbtuvių bazės turtą – ant valstybinės žemės stovinčius 32 pastatus – dabar valdantys 26 savininkai. Didžiausia dalis nekilnojamojo turto – teisėsaugininkams gerai žinomo, kalėjimo duonos ragavusio S. Birono šeimos rankose. Jam artimam žmogui čia priklauso net 11 statinių.
M. Leliukas nusiteikęs jo reputacija suabejojusius R. Karbauskį ir P. Urbšį pasodinti į teisiamųjų suolą. Esą jo advokatai jau rengia ieškinį teismui.
Ten pat stūksantys du pastatai susiję su Tarybos nariu M. Leliuku. Politiko įsteigta mažoji bendrija „Business Investment Group“, kurios vienintelis atstovas yra jis pats, prižiūri motinos prieš keletą metų įsigytą trijų aukštų 4000 kvadratinių metrų administracinį pastatą, nuomojamą biurams.
M. Leliuko bendrija praėjusių metų gegužę iš „Pokšto“ nupirko ir J. Biliūno g. 12 esantį 2093 kv. m ploto gamybos pastatą. O netrukus, tų pačių metų rugsėjį, jis buvo parduotas bendrovei „Groupe 4 Energy“. Šios akcijas lygiomis dalimis valdo vėlgi M. Leliukui priklausanti ta pati mažoji bendrija „Business Investment Group“ ir Panevėžio gyventojas.
„Nupirkome visišką griuveną. Planavome sutvarkyti ir išnuomoti, bet kol kas su tuo pastatu nieko nepadarėme“, – planus dėsto nekilnojamojo turto verslu užsiimantis politikas.
Nors J. Biliūno g. 12 teritorijoje valdo turtą, Tarybos narys vis tiek tvirtina neturintis asmeninių interesų dėl jos sutvarkymo iš ES lėšų.
„Tai tas pats, kaip rekonstruoti mokyklos stadioną ir apkaltinti greta esančio daugiabučio gyventojus asmeniniais interesais“, – stengiasi įtikinti M. Leliukas.
Pasirodė esąs beturtis
M. Leliuko bandymus parodyti, esą Savivaldybės planuojamos investicijos į J. Biliūno g. 12 ir jo interesai – niekaip nesusiję, griauna Savivaldos rinkimuose triumfavęs ir į Panevėžio valdžios olimpą įžengęs Seimo nario Povilo Urbšio visuomeninis rinkimų komitetas „Kartu“. Jam pradėjus sudaryti valdančiąją daugumą viena iš iškeltų sąlygų būsimiesiems koalicijos partneriams – lėšų skyrimo J. Biliūno g. 12 sutvarkyti klausimą palikti jau kitą savaitę pradėsiančiai dirbti mero Ryčio Račkausko komandai.
Anot P. Urbšio, daugiau nei juokinga skelbti, kad nekilnojamojo turto valdytojai nėra suinteresuoti už ES milijonines lėšas sutvarkyti aplinką. Logiška, kad teritoriją rekonstravus taip, kaip žada Savivaldybė, gerokai pakiltų ir joje esančio nekilnojamojo turto vertė. Nieko blogo nebūtų galima įtarti, jei ne viena keista detalė. M. Leliukas stengėsi nesiviešinti valdantis nekilnojamąjį turtą J. Biliūno g. 12 netgi tuomet, kai Savivaldybės taryba atrinko miesto teritorijas, planuojamas tvarkyti už ES lėšas.
Kad neturi turto šioje teritorijoje, M. Leliukas dar praėjusių metų pabaigoje yra tvirtinęs ir žiniasklaidai.
„Atviras politikas būtų savo iniciatyva visuomenei deklaravęs, kaip yra susijęs su teritorija, į kurią numatomos milijoninės ES, valstybės ir Savivaldybės investicijos. Jo bandymas tą slėpti sukelia įtarimų turint savanaudiškų interesų“, – mano P. Urbšys.
Panevėžio būsimąją valdančiąją daugumą sudariusio visuomeninio rinkimų komiteto „Kartu“ lyderis sutinka, kad ši skandalais apipinta teritorija turi būti sutvarkyta už ES lėšas. Tačiau, pasak P. Urbšio, prieš skiriant tam pinigų turės būti įvertinta, kiek toks projektas naudingas ne atskiriems asmenims, bet visam miestui.
„Kad neatsitiktų taip, jog už Savivaldybės ir ES pinigus sutvarkyta teritorija liks aptverta ir uždara“, – sako seimūnas.
Neišskiriamas tandemas
Buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos vado, Panevėžio valdančiąją daugumą sudariusio komiteto „Kartu“ lyderio P. Urbšio viešos abejonės M. Leliuko reputacija šiam kainavo politinę karjerą. Valstiečių vadovybė, nesulaukusi jo paties atsistatydinimo iš partijos narių, be kompromisų sustabdė Panevėžio skyriaus veiklą, o ją atnaujinti leido be M. Leliuko ir nuo jo atsiriboti nesutikusios G. Umbrasienės.
Ne vienam skyriaus nariui buvo keista, kad ji, nepriklausomybės aušroje buvusi miesto merė, užsitarnavusi solidžios politikės vardą, į partiją atvedė vienu triukšmingiausiu ir skandalingiausiu Tarybos nariu laikomą M. Leliuką.
Šių politikų tandemą dar tvirčiau susiejo M. Leliuko administruojamo pastato J. Biliūno g. 12 teritorijoje europarlamentaro valstiečio Broniaus Ropės biurui išnuomotos patalpos. Biuro vadove tapo G. Umbrasienė. Tiesa, dabar politikei teks ieškotis kito pragyvenimo šaltinio. B. Ropė pareiškė su ja nebepratęsiantis sutarties ir ieškantis naujos padėjėjos.
Apie reputaciją kalbėsis teisme
Eliminuoti iš valstiečių M. Leliukas ir G. Umbrasienė galanda ginklus ir į teisiamųjų suolą rengiasi pasodinti jų garbę ir orumą pažeminusius R. Karbauskį ir P. Urbšį. Pasak M. Leliuko, advokatai Kaune jau rengia ieškinį dėl šmeižto. Tarybos narys teigia iš savo reputacijai šešėlį metusių politikų reikalausiantis viešo atsiprašymo.
G. Umbrasienė šią savaitę kreipėsi ir į LŽVS etikos ir procedūrų komisiją prašydama įvertinti jų pašalinimą iš partijos inicijavusio R. Karbauskio veiksmus. Ji pateikė net keturis argumentus, įrodančius, kad ji ir M. Leliukas pašalinti neteisėtai ir tapo politinio sąmokslo aukomis.
Toks Panevėžio politikės bandymas reabilituotis partijos pirmininkui atrodo juokingas.
„Tai užgautų ambicijų klausimas. Nežinau, ko ji tikisi kreipdamasi į etikos komisiją. Kad partijos pirmininką pašalins iš partijos? Tikriausiai to sunku tikėtis. Be to, G. Umbrasienės narystė partijoje sustabdyta, o etikos komisija nagrinėja tik narių ginčus. Matyt, jai beliks vienintelis kelias – kreiptis į teismą, jei turi pretenzijų“, – siūlo R. Karbauskis.
Partijos pirmininkas tvirtina nematantis jokių problemų teisme įrodyti, kad nesuklydo paraginęs kolegoms eliminuoti du panevėžiečius iš valstiečių gretų.
„Nelabai suprantu, dėl ko jie gali bylinėtis. Dėl garbės ir orumo įžeidimo? Prašom! Teismo aš mažiausiai bijau. Aš irgi nesu kvailas žmogus ir niekada nerašau neteisingų tekstų. Labai norėčiau teisme pasišnekėti, kas yra politiko reputacija ir kaip ji suvokiama. Man atrodo, kad M. Leliukas ir G. Umbrasienė tą labai ribotai supranta“, – „Sekundei“ teigė R. Karbauskis.
Išlošė naujokai
Atkurto LŽVS Panevėžio skyriaus pirmininkė Lina Kazokienė tvirtina, kad valstiečiai orientuosis ne į kiekybę, o į kokybę.
Nesėkmingai M. Leliukui ir G. Umbrasienei pasibaigęs valstiečių serialas išėjo į naudą Panevėžio politikon įžengusiems naujokams. Jau kitą savaitę darbą pradėsiantis nepartinis meras Rytis Račkauskas kuriam laikui gali atsikvėpti. Prie jo sudarytos 17-os Tarybos narių valdančiosios daugumos prisijungus dviem valstiečiams, meras turės optimalią palaikymo komandą. Dabar Panevėžio koalicijoje narių netgi daugiau, nei į ją savo atstovus delegavusiame atkurtame LVŽS Panevėžio skyriuje. Atnaujinti jo veiklą panoro 15-a narių iš buvusių šimto valstiečių.
„Mes nesiorientuojame į masę. Atkurti skyriaus susirinko iniciatyvinė grupė, o dabar laukiame norinčiųjų jį papildyti“, – teigė skandalingai su partija atsisveikinusią Panevėžio valstiečių lyderę G. Umbrasienę pakeitusi mokslų daktarė, Kauno technologijos universiteto Panevėžio verslo ir technologijų fakulteto dėstytoja Lina Kazokienė.
Valstiečiams Panevėžio valdančiojoje daugumoje atstovaus Tomas Josas ir Juozas Bečelis.
Žvalgosi kompanionų
G. Umbrasienė ir M. Leliukas guodžiasi bent tuo, kad jų šalininkų gretos dukart gausesnės nei atkurto skyriaus. Paskui atskirtuosius pasuko 35-i buvusio skyriaus nariai. Tiek atsirado patikėjusių jų nepriekaištinga reputacija ir pasirašiusių politinį pareiškimą LVŽS tarybai dėl šmeižto.
„Bet kokia politinė jėga nėra tik pavadinimas, o žmonės. Visi, kurie aktyviai iki šiol dirbo kartu, ir toliau tą daro“, – tvirtina G. Umbrasienė.
Anot jos, šiuo metu svarstomi keli variantai dėl tolesnės politinės veiklos. Tarp tokių – G. Umbrasienės ir M. Leliuko komandos jėgų suvienijimas su Seimo nariu Nagliu Puteikiu. Savivaldos rinkimuose Klaipėdoje dalyvavęs jo vardo nepartinių sąrašas didelės sėkmės nesulaukė – uostamiestyje pelnė tik tris vietas Savivaldybės taryboje. Gėdingai iš valstiečių išmesti panevėžiečiai svarsto ir strategiškai galbūt geresnį variantą – šlietis prie Lietuvoje šiuo metu populiaraus, bet Panevėžyje fiasko rinkimuose patyrusio Liberalų sąjūdžio.
„Visko gali būti – gal su judėjimu, gal su viena, gal su kita partija. N. Puteikis buvo vienintelis politikas, pasielgęs taip, kaip turėjo partijos pirmininkas. Jis išklausė visas pasakas ir šmeižtus, kuriuos skleidė Seimo nariai R. Baškienė ir P. Urbšys, paskambino ir išklausinėjo mūsų“, – palankumą N. Puteikiui rodo G. Umbrasienė.
sekunde.lt