Kartais būna smalsu paskaityti mūsų profesionalių politikų mintis apie tam tikrus ekonominius reiškinius Lietuvoje. Juk kai kurios priežastys, atrodytų, blaiviu protu žiūrint, ir taip aiškios, net nebūtini papildomi tyrimai.
Štai „Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas neigiamai vertina, jog Lietuvoje vadovų ir darbininkų algos skiriasi daugiau nei 7 kartus“, bet realių sprendimų nesiūlo. Mūsų atveju neužtenka vien konstatuoti, kad pagrindinė priežastis – teisingumo trūkumas. Būtini ir sprendimai, šalinantys šias priežastis. Visų lengviausia – suversti kaltę patiems darbuotojams: „[…] A. Sysas skatino ir pačius darbuotojus nesitaikstyti su esame padėtimi ir kovoti dėl savo darbo užmokesčio,“ – šių metų balandžio 2-ąja paskelbė ELTA.
Deja, gerbiamas Algirdas Sysas užmiršta, kad darbuotojus „engti“ leidžia Lietuvos įstatymai. Ir pirmiausia nustatytas minimalus atlyginimas – 1000 Lt. Nesvarbu, ar tu valytoja, mechanikas ar vadybininkas – visiems vienodas. Vargu ar demokratinėje valstybėje įmanoma lygiava. O Lietuva skelbiasi esanti demokratinė valstybė, tai ir žiūrėkime, kad mūsų įstatymuose būtų daugiau teisingumo, o ne lygiavos, naudingos vienai pusei. Geroje įmonėje atlyginimai yra diferencijuojami, valstybė tam tikra prasme prilygintina įmonei. Tai kodėl mūsų gerbiami politikai mūsų visų bendroje įmonėje taip blogai tvarkosi?
Kaip teigia pats A. Sysas, „[…] darbuotojai dažnai nemato tikslo kovoti už savo teises, o tai, anot jo, yra dar viena priežastis „pirkti bilietą į vieną pusę“ ir emigruoti.“ Kas be ko, tvirtinimas, kad darbuotojai nemato tikslo kovoti už savo teises, yra teisingas. Bet tegul gerbiamasis pasidomi profesinių sąjungų padėtimi. Imkime, kad ir gana aktyvias mokytojų profesines sąjungas. Jų vadovai yra itin pažeidžiami, jau nekalbant apie eilinius narius, nes mokyklų direktoriai, norėdami prigąsdinti mokytojus, mažina jų darbo krūvius.
Gal gerbiamas Algirdas Sysas pasiūlytų kokią nors realią išeitį? Silpnos profesinės sąjungos, neturinčios galimybių tinkamai streikuoti, kaip tai šiuo metu daro Vokietijos aviacinių skrydžių „Hansa“ darbuotojai, dėl netinkamai sureguliuotų įstatymų, priverstos savo veiksmus ginti teismuose – tai jau visai kita priežastis. Neturėdami jų interesams atstovaujančių stiprių organizacijų darbuotojai Lietuvoje nesijaučia saugūs ir renkasi lengviausią, bet tik iš pirmo žvilgsnio, būdą ginti savo teises – emigruoti.
A. Sysas, kuris, priminsiu, yra socialdemokratas, kaip skaitome BNS pranešime, mato ir kitą priežastį: „[…] tam įtakos gali turėti ir netobula valstybės mokesčių surinkimo sistema. Kaip galimą išeitį jis mato progresinių mokesčių įvedimą.“ Šios kalbos tiek pat senos, kiek ir mūsų nepriklausoma valstybė. Pažadai, pažadai, pažadai…
Lėšų perskirstymas pas mus itin populiarus – tai juk kuria papildomas darbo vietas valdininkų artimiesiems ir giminaičiams. O juk būtų galima tiesiog nustatyti realų gyvenimo minimumą ir paskelbti jį neapmokestinamu, dauginant jį iš išlaikomų skaičiaus? Taip, kai kurių piliečių atlyginimai būtų išvis neapmokestinami, bet sumažinusi skaičiuojančių pašalpas klerkų darbo vietas valstybė sutaupytų nepalyginamai daugiau. Ir pradėjęs savo individualią veiklą pilietis neturėtų mokėti mokesčius nuo vieno lito. Jam nebereikėtų žemintis ir eiti prašyti pašalpų. Mokykim žmones gerbti save.
Gal iš tiesų verta važiuoti į DidžiąjąBritaniją, Vokietiją ar kitą Vakarų Europos šalį ir užsidirbti padorią pensiją? Ten užtenka septynerių metų, pas mus reikalaujama bazinei pensijai 14. Šiais laikais paaukoti tiek metų valstybei, negerbiančiai savo piliečių, – išties didelė prabanga.
Peršasi tik viena išvada – teisingumo valstybėje tėra tik per nago juodymą. Tai Jos Ekscelencija gyvena kitoje Lietuvoje. Dirbančių ir valdininkus išlaikančių realybė Lietuvoje yra kita. Gal iš tiesų verta važiuoti į Didžiąją Britaniją ir ten lenkti nugarą žinant, kad vadovai ten gauna tik 4 kartus didesnius atlyginimus,nei būti ujamam už tai, kad drįsti reikalauti nebūti išnaudojamas, kad sieki teisingumo?