„Pilietybės suteikimas Žygimantei Lukoševičiūtei prieštarautų Tautos ir Lietuvos valstybės interesams“. Kodėl mus stebina ir pykdo šie žodžiai? Juk jie mūsų tikrovės atspindys. Juk ir taip seniai aišku – paprasti žmonės Lietuvos valstybei nereikalingi. Lietuva – ELITO kraštas, valdančių kraštas, įsakinėjančių kraštas, protingų, arogantiškų žmonių kraštas, laimingai gyvenančių kraštas ir t.t. Visi kiti – tik priedėlis. Juk taip patogu užsimerkti ir nematyti, kas yra šalia. Lengviausia pasmerkti, išvadinti tinginiais, runkeliais, šunauja, žvėrėjančiais… Kodėl tokiais tampama? Kas sukūrė tą aplinką, kurioje turi tapti vilku, kad išgyventum tarp vilkų?
Pažvelkim į gerbiamos Prezidentės praeitį: išvyko į tolimą kraštą siekti mokslų, kad parneštų Saulę Lietuvai? Ar išvyko į svetimą tolimą kraštą pirmiausia siekdama gerovės sau? Juk ir tais tarybiniais laikais buvo aišku: tik baigęs mokslus Rusijoje – gali užimti aukštesnę vietą Lietuvoje. Prezidentė sunkiai dirbo ir mokėsi. O ar mūsų emigrantams lengviau? Ar jų dalia lengvesnė už mūsų Prezidentės jaunystės dalią? Kokią moralinę teisę ji turi smerkti problemiškoje šeimoje gimusią, bet atkakliai išsilavinimo siekusią mergaitę? Prezidentas turi teisę spręsti, bet ne teisti.
Pažįstu moterį, kurios vyras buvo Latvijos nepilietis. Išgyveno Lietuvoje dešimt metų su laikinu leidimu gyventi ir išėjo Anapilin, taip teisiškai ir nesusijungus šeimai – negavęs leidimo nuolat gyventi Lietuvoje. Vien todėl, kad neturėjo ką įduoti migracijos darbuotojoms, o šios vis laikėsi įstatymų, kurie vis keitėsi ir keitėsi. Galėjai galvą sieną daužyti – niekas tavęs negirdėjo.
Pažįstu moterį, kuriai teko įrodinėti, jog turi teisę į Lietuvos Respublikos piliečio pasą, praėjus beveik dešimtmečiui po jo išdavimo. Jai teko ieškoti dokumentų, įrodančių, kad jos seneliai susituokė nepriklausomos Lietuvos laikais iki 1940 metų…
O kiek tokių žmonių per visą Lietuvą, kurie kantriai tyli, kai juos skriaudžia brangi Tėvynė?
Tiesą sakant, ne Tėvynė, o tie, kurie įsijautė į viešpačių vaidmenį, kurie manosi esą patys protingiausi, gražiausi, sąžiningiausi ir t.t. Jie mato tik per ištiestą ranką. Ir spaudžia ranką tik tiems, kurie verti, jų manymu, to paspaudimo.
Dar kartą išsirinkę į Prezidentus Dalią Grybauskaitę, atrodo, mes pralaimėjome. Tai pikta moteris, kad ir kaip gražiai ji šypsosi ar pozuoja savo išvykose po Lietuvą.
Ir tai akivaizdu iš jos sprendimo, priimto dėl Žygimantės Lukoševičiūtės pilietybės
Ko reikia, kad situacija keistųsi? Pilietinės drąsos, kurios vis dar trūksta eiliniam lietuviui.