Rita Miliūnaitė. Norima sujaukti lietuvių kalbą taip, kad ji taptų atgrasi

Diskusija dėl projekto, kuriuo siekiama įteisinti moterų pavardes su galūne -a, buvo vienas iš baigiamųjų Seimo sesijos akordų.

Nelaukiant rudens, prie jos grąžino LRT žurnalisto Bernardo Šaknio skambutis. Pasišnekėjom, ir gal 1/6 pokalbio pateko į 2023-07-20 radijo laidą „60 minučių“ (nuo 34 min.).

Kad jau mintys vėl užsisuko apie tas pavardes, dar keli dalykai.

LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ 2023 m. birželio 14–29 d. atlikta apklausa, kurios klausimas buvo toks: „Kaip jūs manote, ar Lietuvoje reikėtų leisti naudoti moteriškas pavardes su „a“ raide pabaigoje?“. Apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių).

Jos rezultatai „47 proc. gyventojų sutinka arba greičiau linkę sutikti, jog moterys turi teisę turėti pavardes su galūne -a; 36 proc. su tuo nesutinka, o 17 proc. neturi nuomonės“) šiomis dienomis aptarinėjami žinaisklaidoje.

Ši apklausa iš esmės neparodė nieko naujo, t. y. nieko daugiau nei kìtos panãšios paviršinės apklausos kitais panašiais klausimais. Mūsų visuomenė pasidalijusi į konservatyviuosius, kuriems svarbu išlaikyti tradicines tautos vertybes, ir liberaliuosius, kurie siekia vis labiau globalizuotis, perimti individualistines nuostatas, iškeliančias žmogaus teises virš valstybės ir tautos interesų.

Vieni nori stabilumo kalboje ir visuomenėje, kiti – tenkinti individualius norus ir, toldami nuo lietuviškosios pavardžių sistemos, perimti anglosaksiškąjį pavardžių modelį (viena šeima – vienos formos pavardė).

Tokia nekalta logika: kuo daugiau galimybių rinktis, tuo geriau. Juolab kad visos, net ir sufantazuotos, galimybės iš pažiūros atrodo vienodai tinkamos.

Tačiau, kaip ir dažnose kalbos klausimais kylančiose diskusijose, sukaliojamasi aplinkui, o į pačios kalbos esmę nė nesigilinama, nes tai reikalauja specialiųjų žinių.

Politikams, teikiantiems įstatymų projektus, šiaip ar taip, derėtų pasidomėti. VLKK kol kas išvadą dėl projekto dar tik formuluoja, o atskirų kalbos specialistų nuomonių – prof. dr. Dalios Kiseliūnaitės, dr. Laimučio Bilkio ir kitų – viešai jau reikšta. Bet visiškai nenorima girdėti.

Tad dar kartą punktais.

1. Kalba yra sistema. Visi jos elementai susiję. Pakeisi vieną, išsijudins ir kiti. Todėl kalbos, ypač gramatikos, pokyčiai natūraliai vyksta iš lėto, nepastebimai, kad kalba neprarastų funkcionalumo. Moteriškos pavardės su galūne -a, jeigu būtų įteisintos, tą sistemą griautų.Lietuvių kalboje daiktavardžiai (taigi ir pavardės) yra vyriškosios arba moteriškosios giminės, ir gimtakalbiai tai jaučia intuityviai. Todėl nekyla klausimo, su kurios giminės žodžiais sakinyje derinti, pavyzdžiui, vyriškosios giminės daiktavardį „kolega“: „minėtasis kolega Jonas“.

Jeigu vyriškosios giminės daiktavardis, reiškiantis asmenį, turi galūnę -a, atitinkamas moteriškosios giminės daiktavardis turės galūnę -ė: „minėtoji kolegė Miglė“. Lygiai taip yra su pavardėmis. Vyras Butvila, žmona (jei pavardė be priesagos) – Butvilė. Jeigu abu būtų vadinami vienoda forma Butvila, tokioje galūninėje kalboje, kaip lietuvių, nuolat reikėtų platesnio konteksto ir papildomų pastangų aiškintis, vyro tai ar moters pavardė (jis ar ji?). Antraip vartosenoje būtų maišatis, kalba darytųsi nefunkcionali, nepatogi.

2. Pavardžių Butvila, Kanopa ir panašiais atvejais būtų dirbtinai plečiamas naujas moterų pavardžių atsiradimo būdas lietuvių kalboje – perimti nepakeistą vyro pavardę (pradžią padarė nepriesaginės moterų pavardės, sutampančios su vyrų pavardėmis, turinčiomis galūnę -ė: Kiaunė, Lingė).

Jeigu būtų einama dar toliau (o tokios pastangos akivaizdžios), būtų dar du žingsniai:

3.1. būtų reikalaujama įteisinti moteriškų pavardžių darybą su galūne -a iš bet kurios kitos vyriškos pavardės: Kazlauskas – Kazlauska, Butkus – Butka (dabar įteisinta tik Kazlauskė, Butkė). Dabartinėje lietuvių kalboje tokia daryba prieštarauja gramatikos dėsniams: galūnė -a neturi darybinės funkcijos žymėti moteriškos lyties asmenį, kai žodis daromas iš vyriškosios giminės žodžio;

3.2. būtų reikalaujama įteisinti nepakeistas (perimtas iš vyrų) moterų pavardes: Kazlauskas, Butkus. Tokios moterims suteiktos pavardės būtų nelinksniuojamos, kaip atsitiko, pavyzdžiui, senojoje išeivijoje, kai lietuvių pavardės pateko į anglakalbę (kitokios gramatinės sistemos) aplinką.

Taigi vyro pavardė Kazlauskas tebeliktų linksniuojama, o moters pavardė Kazlauskas – ne. Kaip atrodytų kasdienė vartosena?

Norint keisti sistemą, reikia labai svarių argumentų ir aiškių priežasčių. Bet diskusijose dėl moterų pavardžių su galūne -a įteisinimo argumentai pateikiami niekiniai, o priežastys nerimtos.

4.1. „Yra pavardžių Lydeka, Lapė. Vyrai gali būti moteriškos giminės, o moterys – negali.“ (Citata iš minėto LRT portalo straipsnio).

Iš tiesų moteris tik tada gali būti Lydeka, jeigu tai slapyvardis ar grožinės literatūros personažo vardas. Pavardžių sistemoje vyro pavardė bet kuriuo atveju yra vyriškosios giminės.

Gramatiškai vyrų pavardes deriname su vyriškosios giminės kaitomųjų žodžių formomis, pvz.: „Kalbėjau su pirmininku Kanopa“. „Pirmininkė Kanopa“ lietuvių kalbos gramatinėje sistemoje neįmanoma. Taigi nei vyrai gali būti moteriškosios giminės, nei jų pavardės.

4.2. Pavardės esančios „ne kalbos dalis, o kiekvieno asmens privatus reikalas“. Neleidžiant su savo pavarde elgtis kaip nori, esą pažeidžiama „teisė į privatų gyvenimą“, ir dėl to kreipiamasi į teismus.

Na ne. Pavardės yra kalbos sistemos dalis. Jos tariamos, užrašomos kalbos rašmenimis, kirčiuojamos, linksniuojamos, turi darybinių ryšių ir sintaksinių ryšių sakinyje.

Taigi tai lietuvių kalbos žodžiai. Internete galima rasti ištisą Pavardžių žodyną.

Pagaliau pavardės yra kalbinis ir apskritai kultūrinis lietuvių paveldas, per ištisas kartas perimamas kaip giminystės ryšių liudijimas.

4.3. „Moterų pavardžių daryba Lietuvoje diskriminuoja moteris, parodydama jų šeimyninį statusą tarsi priklausomybę nuo tėvų ir sutuoktinių“.

Apie moterų diskriminaciją girdėjome ir diskusijose dėl priesaginių pavardžių, bet galų gale pasirodė, kad nepriesaginės pavardės yra mados reikalas, nes moterys dažnai nė neketina slėpti savo šeiminės padėties, prie mergautinės pavardės prilipindamos antrąją nepriesaginę.

Diskriminacija dangstomasi ir mėginant įteisinti moterų pavardes su galūne -a. Vyras gali būti Kanopa, moteris ne, – diskriminacija. Moterys galės turėti tokios pačios formos pavardę kaip vyro, jei jos galūnė -a, o kuo prastesnės kitos moterys, kurių vyrų pavardžių galūnės -as, -is, -ys ir -us? Diskriminacija. Jeigu pažiūrėsim iš kito galo, atrasim dar vieną „diskriminaciją“: kodėl šeimos pavardė turi būti vyriškosios formos? Galėtų visa šeima būti Butvilė…

Pastangos naikinti gramatinį vyrų ir moterų pavardžių skirtumą ir lietuvių pavardes paversti lyčiai neutraliomis (kad niekas nesuprastų iš pavardės, vyras tai ar moteris), tolygu kėsintis į lietuvių kalbos sistemos savitumą, kuris susiklostė per šimtmečius.

Šių dienų akimis žiūrint – tai noras sujaukti lietuvių kalbą taip, kad ji taptų atgrasi ir būtų lengviau pereiti prie „patogesnės“ kalbos.

Šiuo keliu einama nuosekliai, po žingsnelį, vis artyn prie tos pakrantės, kad greičiau visus tautiškumus ir savitumus nuplautų globalizacijos banga.

Bet netgi apklausos rodo, kad nemažos dalies visuomenės kalbinė sąmonė dar budi, dar atspari ir neketina pasiduoti.

Autorė yra kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė

4 8 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
29 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Marius

Taip, viskas būtent taip. Lietuvių kalba yra jaukiama, bet tai prasidėjo ne dabar. Kai lietuvių kalboje tradiciškai nusistovėjęs šalies pavadinimas Gruzija, buvo pakeistas kažkokiu Šūdevelu, tai jau buvo lietuvių kalbos jaukimas. Ir neaiškinkite kad tai rusiška, juokingi neišmanėlių paistalai, gi ir žodis vyšnia atėjo į lietuvių kalbą iš rusų kalbos ir kas? Nuo to nevalgote vyšnių? Kas būtų jei pakeistume vyšnios pavadinimą į „čeri”? Ar tai ne būtų kalbos jaukimas? Būtų. Kas būtų jei Vokietija būtu imta vadinti „Deučlandu”, o Lenkija – „Polskas”? Ar tai ne būtų kalbos jaukimas? Būtų. Kalti jūs kalbininkai, nes kai buvo pradėta jaukti smulkmenose, bus pradėta jaukti ir esminiuose dalykuose. Po to bus tėvas Nr.1 ir tėvas Nr.2 kurių abiejų pavardės Kanopa, tipo nediskriminacija… Lietuva… Skaityti daugiau »

nepūsk burbulo

Nusišneki. Jei šalies gyventojai pageidauja kad jų šalį vadintume ne Gruzija o Sakartvelu – kodėl neparodyti mandagumo? Ypač kad žodis Gruzija irgi be šaknų lietuvių kalboje.

Marius

Nenusišneku. Nusišneki ir užsiimi demagogija būtent tu, anonime. Viskas prasideda nuo smulkmenų, argumentas – va nori kad vadintų yra toks juokingas ir demagogiškas. Tai ko piktintis koks tada skirtumas jei moteris nori kad ja vadintume kaip ji nori? Jau vadiname Bunke, o po to pamažu, va taip ir atsiras moteriškos pavardės su galūne -a, ta pati Kanopa? O po to tėvas Nr.1 ir Nr.2, nes gi… nori! Daug kas ko nori, bet yra lietuvių kalba. Gruzinai nori, kad ir anglai, vokiečiai vadintų nebe Georgia, lenkai kad nevadintų Gruzja. Tik lietuviai pradėjo gruzinams įsiteikinėti, taip išduodami savo kalbą. Latviai kaip vadino Gruzija, taip ir tebevadina. Lietuvių šiaudadūšiškumas ir neišmanymas tiesiog užknisa. P.S. Beje pavadinimas Gruzija į rusų kalbą atėjo iš tiurkų… Skaityti daugiau »

Paskutinį kartą redagavo 1 mėnesį prieš Marius
Al.

Ne patriotai daro šitas reformas, o komunistai. Tiesiog, sukišę į visas pareigybes savo agentūrą.

Marius

Jų pažiūrų nežinau. Nežinau kas jei tokie buvo: ar komunistai, ar monarchistai, bet tai kad Gruzijos pavadinimą išbraukti daroma su patriotiniu lietuvišku patosu, tai jau taip.

Al.

Komunistai tiesiog veikia prisidengdami patriotizmu, humanizmu, demokratija ir liberalizmu. Orvelas seniai tą pastebėjo.

Marius

Pats Orvelas buvo kairiųjų pažiūrų, tad čia dar reiktų įsitikinti ar išties taip sakė. Al’ai, na ko jūs užsiciklinęs su tais komunistais ar satanokomunistais, kaip kad naudojote šį termina anksčiau. Ar VLKK sudėtyje yra komunistų? Nėra. Pakeisti Gruzijos pavadinimą taigi buvo patriotinė rusofobinė akcija. Leisti fyfoms ir senmergėms darkyti lietuviškas pavardes gi yra aukščiausias libelaralizmas. Niekur VLKK darbuose neįžvelgti komunizmo. Niekur.

Al.

O Švabo Perkrovime komunizmo irgi neįžvelgi? Kalbos srity dabartiniai komunistai tiesiog siekia suniokoti tautos kalbą, ką ir sako rašinio autorė. Jiems tai vienas iš įrankių naikinti tautą. Bet jie niekad neveikia komunistų vardu. Eiliniai aktyvistai ir patys gal būt nesupranta, kad vykdo komunistinį planą. Kaip ir žmonės, dirbantys Komisijoj – jie tiesiog pasiduoda spaudimui, o ir bendro paveikslo, manau, nemato. Visi šitie aktyvistai ir valdininkai lengvai užburiami žodžiais – jiems sakoma, kad tai europietiška ir liberaliai demokratiška, ir jie tiki. Daugelis tingi net suabejoti ar tie pavadinimai atitinka turinį. Bet atsakomybė lieka.

Marius

Na jau! Švabo ideologija niekaip neturi įtakos VLKK sprendimams. Pagal jus VLKK yra besmegeniai kurie tik ir uosto kokios yra pasaulio idėjinių ekstremalų nuotaikos ir stengiasi jas nuspėti ir įsiteigti. Koks spaudimas? Švabas spaudžia? Gi ne. Paskutinė VLKK bėda buvo toks kvailys Antanaitis, kuris net nėra kalbininkas, kuris dabar rypauja o kaip reikia saugoti lietuvių kalba, tai ką pats darė būdamas VLKK vadovu?

Al.

Švabo ideologija mūsų įstaigų darbą veikia netiesiogiai, per mums nematomą grandinę. Nematomą, bet atsekamą – užtektų stebėti pinigų srautus. Todėl jie ir užslaptinti.

Mickėyus Mouseas

Ėlėrtė laidelė „Aktualus klausimas”: Ąr reikia Lietuvai ,siekiant desovietizacijoos , pakeisti šuliniu dangčius su rusškais užrašais.

ylos maiše nepaslėpsi

anglų kalboje vyrų moterų pavardės nesiskiria , bet kas iš to: pavardės priekyje pridedami visas paslaptis naikinantys Mr , Ms ir Mis

blue yellow zov marinie

…apklausa parode,kiek yra durniu.Belike tik 48 nuosimciai normaliu.Nedyvai,kad prakakojom VISKA/cia ne apie kates/.

tik apklausomis???

oho!

labai geras straipsnis

AČIŪ

nesutinku

straipsnis tai geras , bet lietuvių k. profesūros veikla visumoje – lemianti lietuvių kalbos degradaciją. Jie PRIVALO gerokai pasitempti, nestovėt „po medžiu’ ,kai Seimo zarazos tą medį baigia užgraušt. Ir nereikia čia bandyt teisintis kaltę kaip visuomet perkeliant ant visuomenės .

Dzeikas

Lietuviu kalba ne atgrasi.
Ji archaiska ir netinkama isreiksti siu dienu mokslo ir ypac socialinius pokycius.
Tai kas anglu kalboj isreiskiama 2 zodziais , lietuviu kalbai reikia 2 sakiniu.
Lietuviu kalba reiksti jurisprudencijos realijas tas pat kaip is š… kulkas lipdyti.
Bet apie sienapjute, kiauliu kergima – pats tas.

nesutinku

Lietuviška raštija – pati moderniausia ir naujausia (nes nėra sena) . O ,pvz. anglų k. net pavardę teisingai perskaityt net pačiam anglui yra tam tikra problema: iki šiol rengiami konkursai , skelbiam nugalėtojai sugebėję daugiau teisingai jų perskaityt. Aš jau nekalbu apie tai ,kad teisingai užrašyt lietuviškai (pagal skambesį) pavardę sugebės bet kuris lietuviukas pradinukas, o ,pvz. lenkiukas lenkiškų pavardžių ne kiekvieną sugebės teisingai užrašyt ,nes tarimas ir užrašymas pas JUOS yra komplikuotas dalykas.

Dzeikas

Tokios problemos anglu k. iš ismokusiems vadoveliu ir neturinciam kalbos praktikos.
Man jau po 3 metu JAV atsirado pojutis pavadinimas angliskas ar ne. Pirma kart tai pasireiske kai gavau siuntima nuvezt krovini tokiu tai adresu.Ziuriu i gatves pavadinima. Paskui sakau: Niujorke tokios gatves nera.
As zinojau visas Niujorko gatves? Savaime aisku, kad ne. Taciau perskaites pavadinima pajutau svetimybe: anglakalbis taip gatves nepavadins. Rizikavau aisku, nes buciau sedes i bata, jeigu butu.
Bet priverciau dispeceri perskambint uzsakovui ir perklaust adresa. Pasirodo kazkoks chorvatas uzrase kas nuo liezuvio nuslydo.
Lietuvai neaktualu – nes darbo laikas neapmokamas ( na namo veliau 3 valandom vaziuosi – darbdaviui dzyn).O JAV tektu apmoket virsvalandzius. Todel man darbdaviui prasyt atlyginima kelt nereikedavo – pats pasirupindavo.

Paul Casimir

Labas, durniau! (C)

Al.

Tiesiog melas – viskas kaip tik atvirkščiai. Pvz.,Have You been to Palanga? – Esi buvęs Palangoj?

Dzeikas

Tai cia jeigu apie kiauliu kergima.
O kai kalba jurisprudencijos tema, turi specialiai pabrezt , kad tau leidziama tai padaryti. „Galėti” neskiria siu subtilybiu.
Man tenka daznai su tuo susidurti rasant postus.Lietuviu kalboje truksta skirties tarp can ir may.
Taip pat turi naudoti kelis zodzius isreikst niuansus tarp could, should, would.
Filosofijos tema lietuviu kalba irgi tinkama kaip zarsteklis dantis krapstyti.
Kai lenkai sako chamska mowa jie tai ir turi omenyj. Ne tai kad kalbos naudotojai chamai.

blue yellow zov marinie

…ale tu ir durnas.

Dzeikas

Dekoju kad patvirtini mano teiginius🙂

Al.

Ko tik neišmoksti sunkiam šoferio darbe.

Dzeikas

Nuo zmogaus priklauso.
Pvz. , Robertas Gallo, filialo kur dirbau vadovas, o veliau tapes korporacijos vadovo padejeju krizinems situacijoms valdyti savo karjera pradejo sunkvezimio vairuotuoju.
Ir tai JAV jokia isimtis, o daznas , rutininis ivykis.
Todel JAV – tai JAV, o eurosubine – tai eurosubine🙂

Al.

Tai vis dėlto – kodėl prestižinį darbą laisvoj šaly iškeitei į sliekų ieškojimą subinėj ?

kam, o lenkams ir rusams geriau patylėti

Ne jiems ,Lietuvos lenkintojams ir rusintojams aiškinti kokia turi būti lietuvių kalba. Iš tikro lietuviams daug kainavo savos kalbos išsaugojimas, o modernizavimas pačios kalbos rėmuose atsiliko. Dėl to kad lietuvių kalba ne anglų, tai juk ir mūsų motinos dauguma ne kino artistės.

blue yellow zov marinie

…kretinas kretejo,dzeikiokas…kalbejo

29
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top