Lapkričio 7-ąją, ketvirtadienį, minėdami Rusijos bolševikų revoliucijos metines, Europos Sąjungai pirmininkaujančios Lietuvos teisėsaugininkai vedžiojo po Seimą suimtą žinių agentūros BNS žurnalistę Jūratę Skėrytę. Ji drauge su kolege Jūrate Damulyte buvo apklaustos STT agentų, kurie Generalinės prokuratūros nurodymu tiria, kas perdavė žiniasklaidai slaptą VSD pažymą apie būsimas Kremliaus atakas prieš prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Suimta žurnalistė pirmąkart per nepriklausomybės metus buvo atvesta ir išvesta iš Seimo teisėsaugos pareigūnų. Surengtas ritualinis Lietuvos parlamento išniekinimas.
Ar Seimas turės drąsos išsiaiškinti, kas ir kodėl šias patyčias iš Tautos atstovybės organizavo?
STT agentai smogė žiniasklaidai: Seime sulaikė žurnalistę (atnaujinta, komentarai)
Evelina Valiuškevičiūtė, Martynas Čerkauskas | lrytas.lt
Ketvirtadienį didžiausioje Lietuvos naujienų agentūroje BNS tvyrojo slogi nuotaika. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai ir toliau kratė visus, kurie galėjo būti susiję su Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos nutekinimu. Seime du grėsmingos išvaizdos pareigūnai, kitų žurnalistų akivaizdoje, išsivedė žurnalistę Jūratę Skėrytę. Ši situacija sukėlė ne tik žurnalistų bendruomenės, bet ir politikų susirūpinimą pareigūnų veiksmais.
Ketvirtadienį STT būstinėje buvo apklaustos dvi naujienų agentūros BNS žurnalistės – Lietuvos naujienų skyriaus vyriausioji redaktorė Jūratė Damulytė ir jos pavaduotoja J.Skėrytė.
STT agentai žurnalistus nusitaikė dėl didelį atgarsį sulaukusios VSD pažymos, kurioje kalbama apie Rusijos planuojamas informacines atakas prieš Lietuvą ir prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Iš pradžių J.Skėrytė buvo apklausta STT būstinėje. Po apklausos kartu su agentais ji išvažiavo į Seimo Spaudos centrą. Ten buvo paimtas jos darbo kompiuteris.
Kitų žurnalistų akivaizdoje J.Skėrytė vėl buvo išvežta į STT būstinę.
Išėjusi dingo
„Aš galvoju, kad civilizuotoje valstybėje, jeigu žmogus nutekina informaciją ir nesilaiko taisyklių elgdamasis su slapta informacija, tai turi būti tiriamas jo darbas. O žurnalistas dirba savo darbą ir informuoja, jeigu jam atrodo, kad tai svarbi Lietuvai žinia“, – portalui lrytas.lt susijaudinusi kalbėjo BNS direktorė Jurga Eivaitė.
„J.Damulytė išėjo į apklausą ir dingo. Šešias valandas negalėjome su ja niekaip susisiekti. Prapuolė. Vėliau, kai jau su pasikalbėjau, ji visiškai nieko nepasakojo, kas vyko ir kaip vyko apklausa. Išėjus iš apklausos, STT agentai paėmė jos mobilųjį telefoną, todėl su ja susisiekti sudėtinga. Ryte spręsime, kas ten įvyko“, – sakė J.Eivaitė.
Kas vyko visas tas šešias valandas, BNS vadovė negalėjo pasakyti. Anot jos, tai ne pirmas kartas, kai žurnalistai yra kviečiami į apklausas. Tačiau, kad žmogus išeitų ir dingtų lyg į vandenį, – niekada.
„Žmones išsivesti kaip nusikaltėlius, tai nėra normalu. Jeigu būtų pareikšti įtarimai, mes tam ruoštumėmės, o žmogus išėjo į apklausą ir dingo, mums buvo labai neramu“, – sakė BNS direktorė. J.Eivaitės teigimu, STT pareigūnai iš jos žurnalisčių negalėjo sužinoti jiems reikalingos informacijos.
Naujienų agentūros vadovė su naujienų redaktorės pavaduotoja J.Skėryte dar nesikalbėjo. Tačiau ji patvirtino, kad iš STT ji jau išėjusi. Tai žurnalistė pranešė savo kolegoms.
Apklausa – dėl paslapties paviešinimo
Portalą lrytas.lt konsultavę teisininkai svarstė, kad STT darbuotojai galėjo sulaikyti žurnalistes ir paimti jų daiktus turėdami teismo orderį. Jos galėjo būti apklausiamos arba kaip liudininkės, arba kaip įtariamosios.
Tiesa, apklausiamos kaip liudininkės, jos galėjo pačios pasiūlyti patikrinti savo kompiuterius. Tokiu atveju teismo sankcijos nereikia.
Žurnalistės turėtų būti apklausiamos dėl valstybės paslapties paviešinimo, už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tačiau pačios žurnalistės, parašiusios apie tai straipsnį, teisiamos negali būti. Galima teisti tik asmenis, kuriems buvo parašyta VSD pažyma ir kurie ją paviešino.
Nebent žurnalistės spaudė paviešinti valstybės paslaptį. Tokiu atveju jos būtų teisiamos už bendradarbiavimą paviešinant valstybės paslaptį. Tačiau tai įrodyti labai sunku. Žurnalistas neatsako už tai, jei randa pažymą su valstybės paslaptimi, sakykim, gatvėje ir ją paskelbia.
Spėjama, kad apklausdami žurnalistes STT pareigūnai aiškinasi, iš kur jos gavo VSD pažymą. Portalo lrytas.lt žiniomis, STT agentai BNS redakcijoje lankėsi dar ketvirtadienį.
Papiktino politikus
Šie STT veiksmai kaip mat sukėlė politikų reakciją.
„Didelį susirūpinimą kelia tokie specialiųjų tarnybų veiksmai. Mano galva, elgiamasi neadekvačiai esamai situacijai. Ar tai, kas vyksta, tikrai atitinka XXI amžiaus teisinės demokratinės valstybės požymius?“, – socialiniame tinkle „Facebook“ klausė Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.
„Pasakykit man – ar girdėjote, kad būtų nutekinta informacija iš prokuratūros ar kitų teisėsaugos institucijų? Aš ne tik girdėjau, bet ir žinau. O ar girdėjote, kad dėl to būtų pradėtos bylos? Aš ne. Ir Generalinis prokuroras trejus metus man į tai nieko neatsako. Tai kurių galų jie lenda prie žurnalistų?“, – taip pat stebėjosi Seimo narys, buvęs teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Kratą atliko naktį
Pareigūnai siekia išsiaiškinti, kada ir į kieno rankas pateko praėjusio ketvirtadienio rytą į Seimo kanceliariją atkeliavę slapti VSD dokumentai, įspėjantys apie galimas informacines atakas prieš Lietuvą.
Tos pažymos buvo adresuotos ir Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų vadovams.
Spalio 31-ąją, beveik prieš pat vidurnaktį, STT agentai įsiveržė pas vieną Seimo kanceliarijos darbuotoją.
Dėl neteisėto slaptos informacijos atskleidimo VSD kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kuri pradėjo ikiteisminį tyrimą. Anot generalinio prokuroro D.Valio, tyrimas vyksta intensyviai, bet įtariamųjų dar nėra.