Roberta Tracevičiūtė. Triskart vertingesni už statistinį pilietį

lzinios.lt

Mū­sų ša­lies aukš­čiau­si val­džios at­sto­vai – pre­zi­den­tė, Sei­mo ir Vy­riau­sy­bės na­riai – už­dir­ba ge­ro­kai dau­giau nei sta­tis­ti­nis pi­lie­tis. Nors mū­sų at­ly­gi­ni­mai at­si­lie­ka nuo lat­vių ir es­tų, ly­gi­nant vi­du­ti­nės al­gos ša­ly­je ir par­la­men­ta­ro dar­bo už­mo­kes­čio san­ty­kį, Lie­tu­va ge­ro­kai len­kia ki­tas Bal­ti­jos kai­my­nes.

Sei­mo na­rio par­ei­gi­nė al­ga, ne­įs­kai­čiuo­jant in­di­vi­dua­laus prie­do už vals­ty­bi­nio dar­bo sta­žą, šiuo me­tu yra 3,4 kar­to di­des­nė nei vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas ša­ly­je. Ki­to­se Bal­ti­jos vals­ty­bė­se al­gų skir­tu­mai yra ma­žes­ni. Lat­vi­jo­je Saei­mos na­rio al­ga yra 2,9 kar­to di­des­nė nei vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis ša­ly­je, o Es­ti­jos Ry­gi­ko­go na­rys už­dir­ba 3,2 kar­to dau­giau nei vi­du­ti­niš­kai ša­lies gy­ven­to­jas.

Eks­per­tai pa­žy­mi, kad prob­le­ma – ne per di­de­lės vals­ty­bės po­li­ti­kų al­gos, o per ma­ži pa­pras­tų dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai. Be to, ma­no­ma, kad po­li­ti­kų, kaip ir vi­sų vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jų, dar­bo už­mo­kes­tis tu­rė­tų bū­ti su­sie­tas su ob­jek­ty­viais eko­no­mi­niais ro­dik­liais, o ne ko­re­guo­ja­mas pa­gal po­li­ti­kų va­lią.

At­si­li­ko­me tik nuo Italijos

Nau­jie­nų ka­na­lo „Eu­ro­news“ in­ter­ne­to por­ta­las prieš ke­lis mė­ne­sius skel­bė, kad Eu­ro­pos Są­jun­go­je Lie­tu­va uži­ma an­trą vie­tą po Ita­li­jos pa­gal tai, kiek par­la­men­ta­ro al­ga yra di­des­nė už vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį ša­ly­je. Tie­sa, šio ty­ri­mo me­tu nau­do­ta­si 2010 me­tų duo­me­ni­mis.

Straipsnio tęsinį skaitykite portale lzinios.ltČIA