(Iš gerų antisovietinių anekdotų skrynelės)
Gyveno kažkur Rusijos kaime du broliai. Vokiečių okupacijos metais vienas išėjo į sovietinius partizanus, diversijas vykdė, už Staliną galvą guldė, o kitas stojo tarnauti vokiečiams – „policajumi“.
Po karo, žiū, tas buvęs policajus – kompartijos obkomo pirmasis sekretorius, visuotinėje pagarboje, vartosi kaip inkstas taukuose. O buvęs partizanas – niekam nereikalingas, nuskurdo, prasigėrė…
Susitinka jiedu kartą per šventes pas motiną, samagono „padaro“, ir buvusysis sovietų valdžios gynėjas klausia aukštai iškilusio brolelio:
– Na, klausyk, kur čia teisybė – aš su fašistiniais grobikais kovojau, po kulkomis lindau, o tu jiems dirbai, ir tada sočiai gyvenai, ir dabar prie valdžios?!
– Tai todėl, Ivanai, kad tu durnas per visą pilvą, – atsako brolužis. – Tu, kai tas biografines anketas pildai visokiose įstaigose, ką tu rašai grafoje „giminystės ryšiai“? Teisingai, rašai: „Mano brolis prie vokiečių buvo policajus“. O aš ką rašau savo anketose? „Brolis karo metais buvo sovietinis partizanas, kraują už darbo žmonių valdžią liejo!“ Tai ir nesistebėk, kad atitinkamas ir požiūris į tave ir į mane…
Nuotrauka – autoriaus. Grafitis vienoje Kauno bromoje.