Rytoj, liepos 21 d., sukanka 79 metai, kai mūsų Tėvynę okupavusios SSSR spec. tarnybų suorganizuotas „Liaudies seimas“ paskelbė Lietuvą „socialistine tarybų respublika“. Su nemąžtančia skuba okupantai ir jų kolaborantai inkorporavo tą butaforinę respubliką į stalininę Sovietų Sąjungą.
Kaip Liudas Gira, vienas aktyvių to gėdingo spektaklio dalyvių, džiūgavo:
„Lietuvos senos nebėr –
Lietuva – LTSR!“
O mūsų Nepriklausomos valstybės laidotuvių apipavidalintojams paminklai iki šiol tebestovi Nepriklausomybę atkūrusios valstybės miestuose ir aikštėse. Keldami sunkiai suprantamus ginčus – ar jie nusipelnė tokios viešos pagarbos. Ir ką norime pasakyti sau (visuomenei), išlaikydami viešus pagarbos ženklus kolaborantams. Nelyginant Osle stovėtų paminklas tūlam Vidkunui Kvislingui…
Tarp savo kolekcijos likučių aptikau mažą tos didelės mūsų tautos tragedijos liudininką – gražų anos Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklą, ant kurio, kaip juodas gedulo rėmas, įspausta suverenumo pabaigos data: „LTSR 1940 VII 21“.
