Kartas nuo karto viešosiose erdvėse pasirodo priekaištai autoriams, politologams ir žurnalistams, vartojamiems terminus „sovietai“, „sovietinis“ nesenos komunistinės praeities reiškiniams pavadinti.
Dažnai šios priekabės teisinamos kalbos grynumo rūpesčiu – kodėl gi vartoti iš rusų kalbos kilusius „sovietus“, kai turime tokius gražius lietuviškus žodžius „tarybos“, „tarybinis“, „Tarybų Sąjunga“?
Gal ir ne 100 %, bet pastebiu, kad tas susirūpinimas lietuvių kalbos grynumu neretai būna sulipęs su polinkiu šiek tiek pateisinti ir sureliatyvinti neginčytiną okupacijos laikų ir marionetinio LSSR valdymo blogį. Žodžiu, „ir tada dirbome Lietuvai“.
Išsakysiu argumentus, kodėl neteisinga „sovietus“ keisti „tarybomis“, atitinkamai ir visą tos šaknies žodžių lizdą. Rusų kalba „soviet“ reiškia „taryba“, kita reikšmė -– „patarimas“. Pirmykštė to termino prasmė pagal komunistinę ideologiją buvo – „paprastų“ žmonių, liaudies laisvai išrenkamas savivaldos organas, išreiškiantis tos liaudies tikruosius poreikius ir ginantis jos interesus. Savo ruožtu renkantis aukštesnes valdymo struktūras, ir taip iki aukščiausios šalies valdžios, tokiu būdu atspindinčios krašto gyventojų daugumos valią. Bet jau pačioje bolševikų perversmo pradžioje tasai savivaldos organų renkamumas ir atstovavimas liko grynai butaforinis: valdžią užgrobus vienpartinei (tiksliau klaninei kriminalinei) diktatūrai, visų lygių bent kažkiek savarankiški visuomenės atstovai buvo sukišti į Katynės tipo duobes, į valdžios struktūras galėjo būti „renkami“ (iš esmės paskiriami) tiktai valdžios vertikalės nurodyti, garantuoto lojalumo asmenys.
Taigi vadinamosios „tarybos / sovietai“ nieko, išskyrus mažareikšmius komunalinius klausimus, nesprendė ir „netarė“. Tebuvo akli iš viršaus nuleidžiamų instrukcijų vykdytojai net ir tada, kai instrukcijos aiškiai prieštaravo sveikam protui ar ekonominei logikai (plg. Chruščiovo „kukurūzinę kampaniją“).
Todėl, norint tinkamai perteikti šių komunistinių valdžios falsifikatų specifiką – kad būtų galima atskirti nuo tikrų savivaldos organų, tikrų tarybų, kurios ką nors „taria“ ir „nutaria“, civilizuotame pasaulyje imta neversti rusiško termino į kitas kalbas, o vartoti jį originalo kalba: sovietai; sovietologija.
Kalbos uždavinys yra kuo tiksliau ir „talpiau“ perteikti aptariamą, pavadinamą dalyką. Kai sakome „Sovietų Sąjunga“, „sovietinis“ – tie žodžiai perteikia visą istorinį kontekstą, niuansų ir sąryšių gamą. Keičiant lietuviškais žodžiais „tarybų“, „tarybinis“, tasai prasminis spalvingumas ir tikslumas išnyksta. Maža kokių tarybų buvo ir yra pasaulyje – ir Vasario 16-ąją paskelbusi Lietuvos taryba, ir 1990 m. mūsų jau laisvai išrinkta Aukščiausioji taryba (beje, pasižiūrėkite į komunistinę 1940 m. lietuvių spaudą – tenai irgi nemėginama lietuvinti iš Rytų drauge su Stalino saule parsineštų terminų, ir kremliaus institucija, vieningai patenkinusi kolaborantų prašymą įjungti Lietuvą į SSSR, pagarbiai vadinama „Aukščiausiuoju Sovietu“).
Lygiai tas pats prasmių ir niuansų praradimas įvyksta, kai bandoma „kolchozą“ versti „kolūkiu“ (dingsta šio baudžiavinio darinio svetimumo Lietuvai, prievartinio importo iš šalies atspalvis, taigi jis tyčia ar netyčia lietuvinamas ne vien kalbiniu požiūriu). Arba KGB (rusų klb. „Komitet gosudarstvennoj bezopasnosti“) verčiant neutraliu „Valstybės saugumo komitetu“ – tokia santrumpos reikšmė – kaip mat išnyksta ir tų trijų raidžių „svoris“, ir supratimas, apie ką kalbama. Juk kiekvienoje šalyje yra koks nors valstybės saugumo komitetas.
Panašiai susintume kalbą ir komplikuotume supratimą, jei mėgintume gestapą versti „slaptąja valstybės policija“, o Wehrmachtą – „gynybos pajėgomis“ (nes tokios tų vokiškų žodžių reikšmės). Kadangi nebandome to daryti, palikime ir sovietus būti sovietais. Nes tarybomis iš tiesų jie niekada nebuvo.
Pabaigai, kad nebūtų taip perdaug rimta, senas gruziniškas anekdotas užduotąja tema. Ateina Šota pas savo bičiulį Niko ir sako – paskolink aviną, dukra išteka, šašlykus reikia ruošti. Niko sako – avino neturiu, bet turiu tau patarimą (rusų klb. „soviet“, taigi) – paprašyk mūsų pažįstamo Vaso, gal jisai duos. Vaso taipgi – avino neduosiu, negaliu, bet turiu tau gerą patarimą… Ir kai apėjęs kaimą, Šota ima piktintis kaimynais, paskutinysis jam sako: – Ei, kuo nepatenkintas?! Ar pas mus avinų šalis, ar Sovietų?! (=patarimų)
Taigi nebūkite sovietiniai avinai, brangūs Tautiečiai.
Nuotrauka R. G. Atkurtos Lietuvos Respublikos
100-mečio minėjimas Seime. 2018 02 16
pagarba. akivaizdžiai kai kam ir čia nepatiks. kažkada panašiai rašiau, tai sulaukiau nemažai neigiamų įvertinimų.
tik priminsiu, latvių kalboje net sovietiniais laikais buvo žodžiai kolchozs ir sovchozs:)
Trumpai, aiskiai ir argumentuotai.
Senu iprociu ir dabar praslista mano kalboj „TSRS”, „tarybinis”. Bet kunigas visiskai teisus. Visi zodziai abreviaturoje TSRS – melas. Nei tarybu, nei socialsitines, nei respublikos, nei sajunga.
Tik apie tai turejo rasyti LKK ir atatinkama potvarki isleist. Bet nutere nesikist. Cia tau ne su „hamburgeriais” kovot. Problemu pasidarysi, navaro – ne.
Sovitskij sojūz – tarybų sąjunga. Sovietai – tarybos. Tarybos niekur nedingo – kiekvienoje savivavldybįje veikia tarybos vadinamos lietuviškai, arba jei būtų vadinamos rusiškai. Prie Sovietų/ tarybų valdžios buvo kolchozai – kolektyviniai ūkiai trumpinys kolūkiai ir sovchozai – tarybiniai ūkiai. Kuo skyrėsi kolchozai- kolektyviniai ūkiai/kolūkiai nuo sovchozų – tarybinių ūkių lai paaiškina komunistai KGBistai
Taip, vertimą ar nevertimą įtakoja noras atskleisti ar paslėpti žodžių ir dalykų prasmę. Todėl, pvz., Ordo fratrum domus Sanctae Mariae Theutonicorum ,,verčiam” Vokiečių ordinu ar Kryžiuočių ordinu. Arba tam, kad atrodytume gudresniais, kalbam ne savo kalba, o diskursais.
Gal Tiesos tapo bažnyčios sakykla pamokslams raityti ..? kas šventa o kas ir nelabai tinka pasaulietiškame gyvenime ? . Paklausyti išmintingo patarimo naudinga .. bėda kad ginčytis čia nėra dėl ko . Žmonės kuria išimtis ir jiems vartotinus žodžius pagal prasme . Terminai „sovietinis – sovietai „ atitinka trumpo vartojimo naujadarus „barbarizmas“ skyriuje lentyna politika ,.. šalia kitu žodžiu kaip komjaunuolis ,komunistas ir t.t. Nežinau į kuria lentyną reikėtu aut. patalpinti kaip svetimybe jo pašaukimui .. politikuojantis kunigas sukelia tokius pat sunkiai apibrėžiamus jo veikla nusakančius terminus . Taip kad tame nieko blogo nėra , žodynas pildomas pagal poreikį kurį padiktuoja žmogaus veikla .Svarbu nemaišyti žodžiu ir ju terminus pav. kas yra tas ‚sovietinis kunigas‘ ?
Sovietų valstybėje jokių valdžios tarybų nebuvo ir negalėjo būti. Sovietinės valdžios struktūros nebuvo renkamos: asmenys į aukštesnius postus buvo kooptuojami – skiriami su KGB pritarimu. Išsišokėliai, kurie bandydavo rinkimų metu iškelti savo kandidatūrą, rizikuodavo patekti į kalėjimą. 1975 m. Moldavijoje vienas uolus komunistas, kurį gyventojai savarankiškai išrinko kandidatu į respublikos tarybą, gavo 6 metus lagerio.
Jeigu nori sužinoti dabartinės Lietuvos piliečio
sąmoningumą, atkreipk dėmesį į tai, kaip jis
vartoja sovietmečio terminus. Jeigu despotišką
okupantų valdžią jis vadina „tarybine”, t.y.
demokratine, tuomet turi reikalą su…
Pastebėjau, kad gerbiamas kunigas Robertas Grigas duoda labai tikslius pavadinimus tam tikriems reiškiniams. Tai nepaprastai vertingas dalykas ir labai geras tos srities išmanymas. Mano manymu, kunigas R.Grigas pasižymi išmintimi, kas buvo būdinga visų laikų dvasininkams. Štai vienas iš tokių kun. R.Grigo perlų: „Todėl, norint tinkamai perteikti šių komunistinių valdžios falsifikatų specifiką – kad būtų galima atskirti nuo tikrų savivaldos organų, tikrų tarybų, kurios ką nors „taria“ ir „nutaria“, civilizuotame pasaulyje imta neversti rusiško termino į kitas kalbas, o vartoti jį originalo kalba: sovietai; sovietologija”. Taip, labai tiksliai įvardinta ir tai yra labai gilu, nes iš tikrųjų ta Sovietinė valdžia yra TARYBŲ falsifikatas, todėl dėti lygybės ženklą yra neteisinga. Svarbu yra tai, kad po truputį, nors ir lėtai, nuimamas tas falsifikatas,… Skaityti daugiau »