Pro Patria
Pirmasis kankinys, Europos teritorijoje miręs nuo islamo rankų, tėvas Jacquesas Hamelis, buvo nužudytas liepos 26 dieną, tuo metu, kai Saint-Etienne-du-Rouvray bažnyčioje aukojo šventąsias Mišias. Du islamą garbinantys musulmonai įsiveržė į bažnyčią ir po to, kai dalį žmonių paėmė įkaitais, perrėžė kunigo gerklę bei sunkiai sužeidė kitą tikintįjį. Nekyla jokių abejonių dėl užpuolikų identiteto ir juos motyvavusios neapykantos krikščionims. Per spaudos agentūrą Amaq Islamo valstybė užpuolikus pavadino „mūsų kariais“.
Jacqueso Hamelio vardas buvo pridėtas prie tūkstančių kitų krikščionių, kurie buvo sudeginti, nukryžiuoti ar neteko galvos dėl neapykantos jų tikėjimui. Tačiau liepos 26-osios siaubas žymį lūžio tašką, nes pirmą kartą tai įvyko Europoje ir užtraukė baimės bei pavojaus šešėlį ant mūsų žemyno.
Neįmanoma apsaugoti 50 tūkstančių religinių pastatų Prancūzijoje ar dar panašiai tiek bažnyčių, parapijų ir vienuolynų Italijoje ir kitose šalyse. Kiekvienas kunigas yra galimo išpuolio taikinys, ir išpuolių tik daugės.
„Kiek dar reikės mirčių, nukirstų galvų, kad Europos vyriausybės suprastų, kokioje situacijoje yra atsidūrę Vakarai?“, – klausia kardinolas Robertas Sarah.
Ko dar reikia, mes galime pridėti, kad kardinolo Sarah kolegos iš kardinolų kolegijos, pradedant pačiu popiežiumi, suprastų siaubingą situaciją, kurioje yra atsidūrę ne tik Vakarai, bet ir visa Bažnyčia? Šią situaciją labai apsunkina ir itin prasta „gero darymo“ bei klaidingo gailestingumo politika islamo ir kitų Bažnyčios priešų atžvilgiu. Žinoma, katalikai turi melstis už savo priešus, bet jie taip pat turi suprasti, kad tų priešų turi, ir neturėtų apsiriboti vien malda už juos, nes turi ir pareigą su jais kovoti. To moko Katalikų Bažnyčios katekizmas, kuriame rašoma, kad teisėta gynyba gali būti būtina pareiga tiems, kurie atsakingi už kitų žmonių gyvybes.
Rašoma, kad popiežius Pranciškus buvo „ypatingai nusiminęs dėl šio smurto veiksmo, vykusio bažnyčioje Mišių metu, ir maldavo Dievą taikos pasauliui“, ir vėl atsisakydamas žudikus pavadinti tikraisiais vardais. Popiežiaus Bergoglio tyla yra identiška musulmonų elgesiui visame pasaulyje, kurie stipriai ir nedviprasmiškai nepasmerkia nusikaltimų, įvykdytų kitų musulmonų Alacho vardu. Net Prancūzijos prezidentas Fransua Hollande’as, kalbėdamas prancūzams antradienį vakare, kalbėjo apie atvirą Prancūzijos karą su Islamo valstybe.
Per savo pontifikatą popiežius itin greitai beatifikavo kai kuriuos 20 amžiaus asmenis, pavyzdžiui, Oscarą Arnulfo Romero ar Doną Pino Puglisi (1993 m. jį Palerme nužudė mafija), kurie tikrai nebuvo nužudyti iš neapykantos jų katalikų tikėjimui. Bet 2013 m. gegužės 12 d. popiežius Šv. Petro aikštėje taip pat kanonizavo aštuonis šimtus Otranto kankinių, turkų nužudytų 1480 m. rugpjūčio 11 d. dėl to, kad atsisakė atsižadėti savo tikėjimo.
Jei popiežius Pranciškus paskelbtų apie tėvo Hamelio beatifikacijos proceso pradžią, duotų pasauliui taikų, bet stiprų ir iškalbingą ženklą, kad Bažnyčia yra pasirengusi ginti savo identitetą. Kita vertus, jei jis ir toliau gyvens iliuzijoje dėl esą galimo ekumeninio susitarimo su islamu, ir vėl kartos tas pačias klaidas, kurios lėmė, kad komunistų persekiojimo aukos buvo paaukotos Rytų politikos (Ostpolitik) altoriams. Be to, politikos altoriai skiriasi nuo šventų altorių, kuriuose aukojama nekruvina Kristaus auka. Tėvas Jacquesas Hamelis gavo malonę susivienyti su šia auka liepos 26 dieną pasiūlydamas savo paties kraują.
Versta iš Rorate Caeli