Romaldas Abugelis. Užsimota stabdyti ūkininkų sodybų statybas

Seimo bandymas pakeisti prieš 15 metų Ūkininko ūkio įstatyme įtvirtintas ūkininko sodybos statybos sąlygas pelnytai susilaukė ūkininkų kritikos ir Prezidento veto. Peršasi išvada, kad Seimas šį sprendimą priėmė skubotai, be gilesnių diskusijų su ūkininkų bendruomene.

Minimalų statybai reikalingą plotą ketinama padidinti 4 kartus.

2008 metais buvo priimtas labai racionalus Ūkininko ūkio įstatymo papildymas dėl ūkininko sodybos statybos sąlygų. Ūkininkai įgijo teisę savo sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties pastatus statyti nuosavybės teise priklausančiame ne mažesniame kaip pusės hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklype.

Nerengiant detaliųjų planų ūkininkas gali statyti vieną ūkininko sodybą. Statybai reikalingas leidimas, kuris išduodamas vadovaujantis Statybos įstatymu. Tiesa, statyba negalima miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose.

Prieš Kalėdas Seimas parengė „dovanėlę“ – nustatė, kad ūkininkai sodybas statyti galės tik ne mažesniame kaip du hektarai žemės sklype ir tik tokie ūkininkai, kurie pusę ir daugiau savo pajamų per pastaruosius trejus metus bus deklaravę kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos.

Prezidentas, vetuodamas minėtą įstatymą, pasiūlė kai kurias mažiau ribojančias priemones dėl pajamų gavimo ir jų dydžio, bet iš esmės pritarė, kad gyvenamasis namas būtų statomas tik nemažesniame kaip dviejų hektarų sklype.

Siūlomos priemonės – netinkamos
Taigi, parlamentarai ir Prezidentas mano, kad naujos sąlygos užkirs kelią fiktyvių ūkininkų kūrimuisi, ypač gražiausiose vietose – prie upių ar ežerų. Noras pakeisti Ūkininko ūkio įstatymą primena nepatyrusį sodietį, kuris salotų lysvėje pamatęs vieną kitą piktžolę, užuot jas išrovęs, puola šienauti kartu su vešliai sulapojusiomis salotomis.

Jeigu pasitaiko piktnaudžiavimų, tuomet reikėtų ieškoti tikslinių priemonių jiems užkardyti, o ne apskritai drausti statyti sodybas. Ir kodėl gi ūkininkai negali teisėtai kurtis gražiose vietose? Be to, „sofos“ ūkininkus pagimdė ne Lietuvos, o Europos Sąjungos teisės aktai. Norint gauti tiesiogines išmokas juk nebūtina įregistruoti ūkininko ūkį. Pakanka nustatyta tvarka pateikti paraišką ir deklaruoti kad ir vieną hektarą naudmenų.

Kita vertus, ne visi registruoti ūkininkai pretenduoja į tiesiogines išmokas. Ūkio įregistravimas Ūkininkų ūkių registre suteikia teisę gauti valstybės paramą, pavyzdžiui, mokestines lengvatas.

Tikras nesusipratimas yra reikalauti, kad ūkininkai pusę ir daugiau savo pajamų per pastaruosius trejus metus būtų deklaravę kaip pajamas iš žemės ūkio veiklos. Juk, pavyzdžiui, graikiniai riešutmedžiai, gerai derantys ir Lietuvoje, derlių pradeda duoti tik po 6-10 metų.

Ne itin korektiškai atrodo ir pasiūlymas pusės hektaro žemės sklype leisti statyti tiktai ūkinius pastatus. Nejaugi ūkininkai bus pasmerkti gyventi belangėse plūktų aslų kamarose? O gal galvą ant akmenėlio ir užsikloti debesėliu?

Ūkis smulkus – nauda didžiulė
Mūsų šalies ūkininkai puikiai pasinaudojo galimybe ūkininkauti ir mažuose plotuose. Ypač prie Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų didesnių miestų. Suprantama, kad mažame ūkelyje javų ar kokio pieno ūkio nesukursi. Bet jau ir pushektaryje galima pasistatyti šiltnamį, atvirame grunte auginti įvairiausias daržoves, uogas, vaistažoles, įveisti tipišką sodą ar auginti riešutmedžius bei dekoratyvinius augalus, paukščius, triušius ir dar daug kitokių veiklų rasti.

Ir randasi. Dar minimaliai apdorojus ar perdirbus išaugintą produkciją galima ir didesnę pridėtinę vertę susikurti. Juolab, kad ir produktų realizacija lengvesnė dėl netoli esančių miestų pirkėjų gausos.

Natūralu, kad arčiau didžiųjų miestų esančiose savivaldybėse įsikūrę ūkiai yra mažesni. Tą liudija ir oficiali statistika. Antai vidutinis ūkininko ūkis Vilniaus rajono savivaldybėje yra keturi, Trakų – penki, o Klaipėdos – aštuoni hektarai. Ūkininkų ūkių registre įregistruotų visų 87 tūkstančių ūkių vidutinis dydis šių metų sausio 1 d. yra 16 hektarų.

Reikia dar labiau skatinti ir remti ūkininkų sodybų statybą kaimo vietovėse, kviesti čia kurtis jaunas šeimas, miestiečius, emigravusius mūsų piliečius. Tai ne tik vienas iš pajamų šaltinių, tai ir savas, šviežias ir sveikas maistas savo šeimai ir aplinkiniams. Negi norime misti džiovintų svirplių miltais ar kitais “pažangiais” maisto produktais?

Vaikams tai gera gamtos, darbo, bendrystės ir kitų gyvenime praversiančių vertybių pažinimo ir ugdymo mokykla. Tegul auga laisvi, darbštūs, savo Tėvynės žemę mylintys žmonės. Pagaliau, kuo bus daugiau sodybų, tuo daugiau šansų toje vietovėje rastis darželiams, mokykloms, įsikurti įvairių paslaugų teikėjams ir kitiems verslams.

Ne drausti, bet kurti
Taigi, gaila, kad Advento ramybė buvo sudrumsta tokiais keistais politikų pasiūlymais. Lyg žemdirbiai neturėtų begalės kitų rūpesčių. Jie turi suvaldyti ribotus žemės ir vandens išteklius, įveikti prekybos ir statybos barjerus, taikytis prie sausrų ir liūčių, ligų ir kenkėjų, paisyti ne tik gyventojų skaičiaus didėjimo ar mažėjimo, bet ir jų poreikių, jų piniginių storėjimų ar plonėjimų.

Dar turi užtikrinti gyvūnų gerovę, saugoti bioįvairovę, taip pat atsižvelgti į klimato, finansinių ir kitų krizių, pandemijos ir karo padarinius, jausti nuolatinį didžiųjų korporacijų ir verslo grupių, urbanizacijos, gamtosaugininkų ir kitų tikrintojų – baudėjų spaudimą. O kur dar saulės elektrinių veržimasis į žemės ūkio naudmenas ir kitokie su „žaliąja“ banga susiję iššūkiai !

Ši prieš Kalėdas ūkininkams skirta „dovanėlė“ prieš Velykas neturėtų būti išpakuota. Geriausia išeitis – Seime pakartotinai apsvarsčius Ūkininko ūkio įstatymą pakeitimo įstatymą jam nepritarti. Griovimo ir draudimo kultūra nėra perspektyvi. Plėtokime kūrybos ir pasitikėjimo kultūrą. Tegul mūsų trispalvė išdidžiai plevėsuoja ne tik Gedimino pilies bokšte, bet ir už Vilniaus ribų – ūkininkų sodybose – jų tvirtovėse ir šventovėse.

Laikraštis „ŠIANDIEN“

3.4 5 balsų
Straipsnio įvertinimas
Prenumeruoti
Pranešti apie
guest
14 Komentarai
Seniausi
Naujausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
T0mas J.

Kas portalo savininkas, kas redaktorius, redkolegija?
Kur el. pašto adresas, telefonas?!
Kaip iš dangaus nukritę.. jūs naujokai žiniasklaidoje, ar kaip?

Varo nuo žemės

Viskas daroma,kad tik Geitso tipo žmonės valdytų pasaulio žemės plotus,o kitiems varguoliams,bežemiams beliks tik blakes miestų mažų šaltų kambarėlių valgyti

Skaitytojas

Taigi vienas kertinių švabšūdžių ideologijos postulatų, kad žmonės nuosavų namų neturėtų. Pagal svarbumą jų mokyme eina maždaug tarp migracijos skatinimo ir svirplių valgymo.

Marius

Ūkininkai ir lygiai tokie pat piliečiai, vadinasi ir jie privalo laikytis detalių planų, turėti projektą ir statybos leidimą. Užtenka to absurdo. Aha, „ūkininkai” aplink didžiuosius miestus, vadinkime savais vardais: tai miesto žmonės dirbantys mieste, norintys gyventi nuosave name, ir norintys gauti palengvinimų namo statybai. Tai taip akivaizdu. Priemesčiai užstatyti tokių „ūkininkų: namais. Lietuva tiesiog kasmet šlykštėja. Netoli miestų esantys ežerai ir tvenkiniai užstatyti tokių ūkininkų namais. Lietuvos peizažas jau sunaikintas, idiotai. Aš niekaip nesuprantu ar čia vykdoma kažkokia Lietuvos niokojimo strategija, ar čia viskas per durnumą?

Al.

Iki komunistinės ,,kolektyvizacijos” visa Lietuva buvo nusėta kaimais ir sodybomis. Dabar užlipkit į kokį nors apžvalgos bokštą, Anykščiuose ar kur kitur, ir pasakykit kiek tame didžiuliame plote matote sodybų. Matot nors vieną ? Kolektyvizacija sunaikino ne tik sodybas, bet ir daugybę miškelių, upelių, pelkių. Dabartiniai naujakuriai nors iš dalies atkuria buvusį urbanistinį kraštovaizdį.

Marius

Jūs neišmanėlis, Alai. Aha, pamatėte straipsnio iliustracijoje ūkininko sodybą, tokių kurių ~70-60 metų nebėra, ir galvojate, aha, va tokie ūkinininkai dabar. Ir nebrukite tarpukario Lietuvos sodybų, aš žinau kaip jos atrodė. Yra dar likučių, ir neseniai išgelbėjau Reisono knyga „Žemės ūkio statyba” 1926 metų. Viena moteriškė norėjo ją panaudoti pakuroms… Turiu ir originalią „Kaimo statyba”, 1933 metų leidimo. Tada tarp sodybų buvo keli šimtai metrų atstumas, ir tai buvo tikrų ūkininkų sodybos, o ne pseudoūkininkų kaip yra dabar, kur sklypas prie sklypo. Ir šalia ežerų Smetonos laikų ūkininkai vengdavo kurtis – šlapia žemė, vėliau galima sėti, reikia laukti kol pradžiūva. Garbės žodis, tai kad jums kilo mintis prilyginti dabartinį chaotišką Lietuvos priemesčių užstatymą tarpukario Lietuvos žemės ūkio reformai yra visiškas… Skaityti daugiau »

Al.

Mariau, tikiu, kad tu labai išsilavinęs. Bet visada atsiras kas dar labiau išsilavinęs. Todėl neužstrik savo žinių lygyje. Ir ugdyk savigarbą, nesidarkyk.
Šalia ežerų ir upių kūrėsi žvejai ir ūkininkai, gyvenę iš miško – Aukštaitijoje ir Dzūkijoje pilna tokių kaimų. Aplink Narutį buvo sodyba prie sodybos.

s.m.

Malonu, kad Naručio ežerą laikote Dzūkija. Šventežeris irgi, beje, Dzūkija. Naroč ir Sviciaz po modern-gudski.

Marius

Po velnių Alai. Jūs gi rašinėjate nesąmones, tiesiog kliedesius. Didžiapatriotinius kliedesius, beveik kiekviename pasisakyme. Ir to nepripažįstate. Narutis niekados nebuvo Lietuvos Respublikos dalis, TAIGI čia nebuvo tarpukario žemės ūkio refomos. Taip, gilioje senovėje kūrėsi ir prie ežerų, bet tai vyko dėl žemės trūkūmo. Ir prie Naručio baltarusiai gyveno ir tebegyvena, kaimais, o ne pavienėmis sodybomis. Kokia čia dar per Dzūkija? Gi kalba vyksta apie tarpukario Lietuvos sodybų paligynimą su dabarties Lietuvos pseudoūkininkų sodyboms. Jūs nuklystate nuo temos. Ir prie ko čia savigarba? Kvailio ir neišmanėlio pavadinimas kvailiu ir neišmanėliu yra fakto konstatavimas.
P.S. Taip, aš daug žinau.

Al.

,,Gi kalba vyksta apie tarpukario Lietuvos sodybų paligynimą su dabarties Lietuvos pseudoūkininkų sodyboms. „

Kalba pati sau nevyksta. Aš kalbu apie Lietuvą, nežiūrint kas kada ir kiek jos pasivogė. Žmonės nuo neolito gyvena prie ežerų ir upių ne dėl vietos trūkumo, o dėl vandens poreikio, laivybos ir žvejybos. Visos žemės reformos, pradedant Valakų, senovines gyvenvietes keitė, bet vistiek liko daugybė senovinių kaimų. Bet esmė net ne tame. Iki rusiškos kolektyvizacijos Lietuva buvo nusėta kaimais ir sodybom, o sovietmety daugelis jų buvo sunaikinta.

Daug žinoti yra pagirtina, bet iš tikro protingą žmogų atpažinsi iš to, kad jis savo pašnekovų nevadina kvailiais.

Marius

Taip, jūs didžiapatriotinis kvailys. Tai aš jau supratau. Supratau, baltarusiai prie Naručio ežero patys iš savęs pasivogė savo kraštą. Sodybų nusėtų aplink didžiuosius miestus pseudoūkininkų tarpukario Lietuvoje nebuvo. Galima lengvai palyginti tarpukario Lietuvos žemėlapius su sodybomis su dabarties situacija ir pamatyti kad nieko bendro tarp jų nėra. Jūs dar ir primityvas kurio mastymas yra tiesiog infantilo: aha, tarpukario Lietuvoje buvo sodybos, tad jei dabar yra pseudoūkininkų sodybos tai yra gerai, nes raktinis žodis – „sodybos”. Tai kad nieko bendro tarp tų sodybų nėra, jūs net nesusimastote. Todėl taip ir gyvename, kol tokie primityvūs kvailiai kaip jūs su tokiu mąstymu Lietuvoje vyrauja, tol taip ir gyvensime. Lietuva ir toliau šlykštės.

Al.

Bolševikai laiko, kad jie viską žino geriau, o kas mano kitaip yra primityvūs kvailiai. Ir todėl šventai įsitikinę, kad turi teisę tvarkyti visų kitų žmonių gyvenimus.

Marius

Nesu bolševikas. Niekados net nesu balsavęs už LDDP ar socdemus. Apsikvailinote. Vietoj to kad pripažintumėte klydęs, dabar kaltinate bolševizmu. Cha! Dar pridėkit, kad esu Kremliaus agentas!

Al.

Prisipažįstu klydęs – nevertėjo prasidėti su Viską Žiniančiu Geriau. Mea culpa.

14
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x
Scroll to Top