„All of these banking sector lobbyists do not sit idly twiddling their thumbs: their ‘expertise’ is in high demand. They cover all steps in the decision-making process, from the production of long term strategies for banking regulation, to individual pieces of legislation.” (žr. ČIA)
Be G.Nausėdos – prezidento nenurimsim.
Ir puikus Vaidas Navickas:
„Į ką investuoja II pakopos pensijų fondai ir kodėl jie kainuoja 7–9 kartus brangiau nei analogiški fondai JAV? Lietuvos bankas teigia (žr. komentarą bit.ly/2UPa5AK): „Lietuvoje šiuo metu rinkoje veikia 5 pensijų kaupimo bendrovės […]. Visos jos pačios atlieka II pakopos pensijų fondų valdymą – neperduodant valdymo jokiai kitai bendrovei.“
Tikrai? Pasižiūrėkime, į ką investuoja didžiausias II pakopos fondas „SEB pensija 2“, 2018 m. pabaigoje valdęs 544 mln. eurų. Fondo tinklalapis (bit.ly/2TGoYoK) pateikia didžiausių pozicijų sąrašą, apimantį 61% fondo turto (2019 01 31 duomenys):
* DB X-Trackers MSCI World Index UCITS ETF
* iShares Core MSCI World UCITS ETF
* DB X-Trackers MSCI World Index UCITS ETF
* Robeco Global Dynamic Duration
* PIMCO Global Investment Grade Credit Fund
* Amundi ETF MSCI Emerging Markets ETF
* JOHCM Global Select Fund A
* Hermes Global Emerging Markets ACC
* Neuberger Berman Emerging Market Debt
* SEB Ethical Global Index Fund
Matome, kad „SEB pensija 2“ investuoja ne tiesiogiai į akcijas ar obligacijas, o į kitus investicinius fondus. Tik paskutinis fondas šiame sąraše yra valdomas SEB; visi kiti fondai yra valdomi kitų bendrovių. Tačiau „SEB pensija 2“ vis vien ima maksimalų 0,8% valdymo mokestį (šiemet pensijų reformos dėka sumažintą nuo 1%). O fondai į kuriuos investuoja „SEB pensija 2“ dar ima ir savo mokesčius. Pastaruosius, vertinant visuminius „SEB pensija 2“ investavimo kaštus, reikia sumuoti su 0,8% valdymo mokesčiu.
Mano apytiksliais skaičiavimais, fondų į kuriuos investuoja „SEB pensija 2“ mokesčių svertinis vidurkis yra ~0,5% (žr. skaičiuoklę bit.ly/2N0CEbA), todėl iš viso šis fondas atsieina apie 0,8% + 0,5% = 1,3% per metus. Skaičiavimai čia apytiksliai, nes SEB nenurodo, kokios rūšies investiciniai vienetai (angl. share class) yra naudojami ir į ką investuojami likusieji 39% fondo turto.
Galbūt naujieji gyvenimo ciklo fondai bus pigesni. Pavyzdžiui, „SEB pensija 1975–1981“ (bit.ly/2N3AwQD) investuoja į fondus, kurių mokesčių svertinis vidurkis yra ~0,2% ir todėl visuminiai kaštai ~1,0% per metus.
Tačiau analogiškas JAV fondas Vanguard Target Retirement 2040 Fund (vgi.vg/2UTCPbp) kainuoja tik 0,14% per metus — 7 kartus pigiau nei SEB gyvenimo ciklo fondas ir 9 kartus pigiau nei „SEB pensija 2“. Kodėl taip yra — juk Vanguard užsiima savo rinkodara ir pardavimais, kuomet Lietuvos pensijų fondus platina valstybė, mus viliodama 1,5% VDU paskatomis ir tris kartus iki 40 m. įtraukdama į II pakopą?
Iš dalies todėl, kad Vanguard užsiima investavimu, o ne kitų bendrovių fondų parinkimu. Tačiau esminis skirtumas yra tas, kad Vanguard yra ne pelno siekianti organizacija, o kooperatyvas (angl. mutual organization), siekiantis kuo mažesnių investavimo kaštų klientams. Remdamasis šia strategija, Vanguard tapo didžiausia investicinių fondų bendrove pasaulyje (bit.ly/2Stn26t).
Mūsų II pakopos prigimtinė nuodėmė buvo pensijų fondų valdymo perdavimas pelno siekiančioms įmonėms. Sukūrėme valstybinį-privatų hibridą, neturintį paskatų mažinti investavimo kaštus II pakopos dalyviams ir siekiantį pasipelnyti iš didelių administravimo mokesčių.
Kas ciesoriaus reikėjo palikti ciesoriui, o kas pelno siekiančio sektoriaus — pelno siekiančiam sektoriui.“