lrt.lt
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Borja Gracia (Borcha Grasija), pastebėjęs, kad dėl senstančios visuomenės Lietuvos pensijų sistemai gali pristigti lėšų, pasiūlė apmokestinti pensijas. Geniali rekomendacija – mokesčiais iš pensininkų paimti pinigus ir jiems patiems juos išmokėti. Tesimaitina jie savo uodegomis.
Pensijos yra ne kas kita kaip dirbant neišmokėta, bet atidėta senatvei darbo užmokesčio dalis. Nesvarbu, ar ta pensija viešoji („Sodros“) ar privati (II pakopos). Atidedama algos dalis įmokomis sumokama arba „Sodrai“, arba į II pensijų pakopos fondus. Gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinama visa alga, o ne vien tik jos dalis po atskaičiuotų įmokų pensijoms. Taigi, kartu apmokestinamos ir įmokos, iš kurių ateityje ir atsiranda pensijos. Jeigu mokesčiai būtų atskaičiuojami dar ir nuo pensijų, būtų dvigubas tų pačių lėšų apmokestinimas.
Rimondas Kuodis tą patį pasako gal dar tiesiau – pensijos yra santaupos, sukauptos iš dalies algos, todėl pensijų apmokestinimas reikštų santaupų apmokestinimą. Kas gi sugalvotų apmokestinti gyventojų iš bankų atsiimamus indėlius?
Net ir nežinant pensijų prigimties, rekomendacija jas apmokestinti yra kreiva taip pat ir dėl pensijų bei neapmokestinamųjų pajamų dydžių. Lietuvoje bendras neapmokestinamas pajamų dydis yra 747 eurai, o neįgaliesiems virš 1000. Vidutinė senatvės pensija – 596 eurai. Tos sumos nesiekia dviejų trečdalių pensininkų pensija. Taigi, kokie marsiečiai-pensininkai mokėtų tuos mokesčius iš pensijų? Net jeigu ir būtų norima perskirstyti menko skaičiaus didesnių pensijų gavėjų sąskaita naudai mažas pensijas gaunantiems, tam visai nereikia pasitelkti mokesčių instrumento. Pakanka sparčiau didinti mažas ir lėčiau dideles pensijas. Tačiau ir tos didelės yra visai menkos, palyginus su tuo, kiek jų gavėjai sumokėjo įmokų per savo profesinę karjerą.
Romas Lazutka / E. Blažio / LRT nuotr.
Taigi, pensijų apmokestinimo rekomendacija Lietuvai visai nerealistiška. Galbūt ji tarptautinių ekspertų ištraukta iš senų failų, kurių prisikaupia važiuojant su misijomis per pasaulį. Yra šalių, kuriose pajamų mokestis atidedamas nuo įmokos į pensijų fondą momento iki kol iš jo bus pasiimta pensijos forma. Yra šalių, kuriose pensininkų padėtis nė kiek ne prastesnė nei darbingos kartos. Toms šalims tokie receptai gali būti taikomi, bet juos ištraukiant reikia atsižvelgti į konkrečios šalies padėtį.
Kita TVF rekomendacija, kaip sumažinti numatomą lėšų stoką pensijoms, – mažinti pačių pensininkų skaičių. Tai padaryti jie siūlo susiejant pensinį amžių su vyresnio amžiaus gyventojų gyvenimo trukme. Jeigu dėl patogesnio, sveikesnio gyvenimo būdo bei gydymo pažangos gyvensime ilgiau, ilgiau turėtume dirbti ir vėliau kreiptis į „Sodrą“.
Deja, šį rezervą Lietuva jau išnaudojo iki dugno – pensinio amžiaus vėlinimas Lietuvoje aplenkia gyvenimo trukmės ilgėjimą. Tiksliau, net ne ilgėjimą, o stovėjimą vietoje. Per pastaruosius 15 m. žmonių, sulaukusių 65 m., gyvenimo trukmė nė kiek neilgėjo, o pensinis amžius moterims nutolintas 4, vyrams – 2 m. Taigi, elgiantis paraidžiui pagal TVF rekomendaciją, pensinį amžių reikėtų tais keleriais metais net paankstinti.
Geniali rekomendacija – mokesčiais iš pensininkų paimti pinigus ir jiems patiems juos išmokėti. Tesimaitina jie savo uodegomis.
Kalbėti apie pensinio amžiaus vėlinimą Lietuvoje galima tik visai nežinant žmonių gyvenimo trukmės ir sveikatos. Realus Lietuvos vyrų pasitraukimo iš darbo amžius yra beveik lygus ES vidurkiui – 63,4 m., moterų net didesnis už ES vidurkį. Tuo tarpu Lietuvos vyrai po 65 m. gyvena 4 m., o moterys – 2 m. trumpiau nei vidutiniškai ES. Sulaukus 65 m. lietuviai vidutiniškai sveiki lieka vos 6 m., kai ES vidurkis 10 m. Taigi, dabar tebesitęsiantis pensinio amžiaus vėlinimas iki 65 m. amžiaus 2026 m. ir taip yra labai negailestingas jų atžvilgiu.
Trečia TVF rekomendacija – dalyvavimą II pensijų pakopoje padaryti privalomą. Tokiu būdu tikimasi, kad susikaupus pensijas privačiai, nereikės ieškoti papildomų lėšų valstybei. Tačiau dalyvavimas II pakopoje jau yra privalomas visiems, kas bet kada per du dešimtmečius įkėlė į juos koją. Privalomas tampa ir jaunimui, jei tik „automatiškai“ įrašyti per pirmą pusmetį nespėja pasprukti. O kokia dalyvavimo prasmė ir jo kaina, kai beveik 60% Lietuvos gyventojų neturi jokio finansinio rezervo, kuris nelaimei atsitikus leistų išgyventi bent tris mėnesius nedirbant? Privalomai dalyvauti II pakopoje mokant įmokas viena ranka, o kita imant greituosius kreditus – antstolių svajonei?
Apibendrinant, TVF rekomenduoja pensijų finansavimo problemą spręsti trimis būdais: mažinti pensijas ant jų uždėjus mokesčius, mažinti pensininkų skaičių pavėlinus pensinį amžių, verčiant senatvei taupyti tuos, kurie taupyti neturi iš ko. Tai tipinės, iš šalies į šalį TVF vežiojamos rekomendacijos. Jas teikiant visada verta apsidairyti, kokiame oro uoste išlipai iš lėktuvo.
Ir vis dėlto yra ir pozityvi TFV misijos pusė. Vienas iš šalies pažangos rodiklių, kai TVF misijoms joje nebėra kas veikti. Bent tuo galime pasidžiaugti, o pensijoms susitvarkyti Lietuvoje stinga ne žinių, bet padorumo bei valios. Teks juos surasti tarp mūsų.