Kviečiame susipažinti su Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje spaudos pranešimu, išplatintu penktadienį, Europos Sąjungos viršūnių susitikimo Romoje išvakarėse. Kaip rašoma pranešime, ES vadovai ne tik paminės Romos sutarčių, kurios laikomos Europos Sąjungos pradžia, pasirašymo 60-metį, bet ir paskelbs bendrą deklaraciją, kuri, kaip tikimasi, paliudys visų 27 ES valstybių narių ryžtą ateitį kurti kartu.
Šiandien buvo išplatinta ir žinia, jog deklaraciją planuoja pasirašyti ir Lenkija, nors dar vakar buvo skelbiama, kad premjerė Beata Szydlo neatmeta galimybės, jog Lenkija gali jos ir nepasirašyti, jei dokumente neatsispindės tai, ką Varšuva laiko esminiais dalykais. Kol kas nepatikslinta, kas ir kodėl pasikeitė: Lenkijos pozicija ar Romos deklaracija.
ES bendroji rinka užtikrina pasirinkimo ir judėjimo laisvę, ekonomikos augimą ir gerovę 500 mln. piliečių. Tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas ir didžiausia paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos teikėja. Šis jubiliejus – proga apžvelgti mūsų bendrus laimėjimus ir aptarti 27 valstybių Europos Sąjungos ateitį. Paskelbus Komisijos baltąją knygą dėl Europos ateities, tikimasi, kad ES vadovai priims Romos deklaraciją, kurioje bus nurodyti ankstesni Sąjungos laimėjimai, dabarties iššūkiai ir pasiryžimas siekti vienybės 27 valstybių Europos Sąjungoje bei stiprinti bendrus veiksmus pagrindinėse politikos srityse, siekiant naudos piliečiams.
Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris sakė: „Mūsų tėvai ir seneliai šią Sąjungą sukūrė turėdami vieną bendrą viziją – kad nebebūtų karo. Jie buvo tvirtai įsitikinę, kad panaikinę kliūtis ir dirbdami drauge, o ne vieni prieš kitus būsime stipresni. Istorija parodė, kad jie buvo teisūs. Per 60 metų vertybės, kuriomis grindžiama ši Sąjunga, nepasikeitė: mus sieja ir vienija taika, laisvė, tolerancija, solidarumas ir teisinės valstybės principai. Negalime to laikyti savaime suprantamu dalyku – dėl to turime kovoti kasdien. Mūsų demokratija, įvairovė ir nepriklausoma bei laisva žiniasklaida yra Europos stiprioji pusė – joks asmuo ar institucija nėra viršesnis už įstatymą. Europos Sąjunga mūsų gyvenimą pakeitė į gera. Turime užtikrinti, kad ji gerintų ir ateities kartų gyvenimą. Dabar visi keliai veda į Romą. Po susitikimo Romoje tėra vienas kelias, nesvarbu, kuo jis grįstas: tai Europos vienybė.“
Kovo 1 d., prieš Romos aukščiausiojo lygio susitikimą, Europos Komisija, paskelbusi Baltąją knygą dėl Europos ateities, visoje Europoje pradėjo diskusijas, kurios suteikia galimybę piliečiams ir vadovams formuoti 27 valstybių ES viziją. Baltojoje knygoje išdėstyti galimi Europos ateities scenarijai. Po kovo 10 d. Briuselyje vykusio neoficialaus 27 valstybių ar vyriausybių vadovų susitikimo šis Romos aukščiausiojo lygio susitikimas – dar viena galimybė ES vadovams tęsti šias diskusijas. Romoje vadovai pasirašys Romos deklaraciją, kurią parengė pirmininkai D. Tuskas ir J.-C. Junckeris ir ministrai pirmininkai J. Muscatas ir P. Gentiloni.
Romos deklaracija pradedamas procesas. Po Romos aukščiausiojo lygio susitikimo Komisija pateiks keletą diskusijoms skirtų dokumentų Europai esminiais klausimais: 1) Europos socialinio matmens plėtojimas, 2) glaudesnės ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimas, 3) globalizacijos suvaldymas, 4) būsimoji Europos gynyba ir 5) ES finansų ateitis. Šios idėjos bus keliamos 2017 m. rugsėjo mėn. Pirmininko J.-C. Junckerio pranešime apie Sąjungos padėtį, o 2017 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos posėdyje gali būti padarytos pirmosios išvados. Tai padės apsispręsti dėl to, kokių veiksmų reikėtų imtis, kai 2019 m. birželio mėn. vyks Europos Parlamento rinkimai.
Komisija ateinančiais mėnesiais taip pat rengs viešas diskusijas su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis, konsultacijas internetu, kad Europos piliečiai galėtų išreikšti savo nuomonę apie Europos ateitį ir pasidalyti savo mintimis Europos Komisijos atstovybėse ir specialioje interneto svetainėje, kuri pradės veikti kovo 25 d. Tai esminiai baltosios knygos proceso etapai.
Pagrindiniai faktai
Romos sutartimis buvo sukurta bendra rinka, kurioje žmonės, prekės, paslaugos ir kapitalas gali laisvai judėti, ir sudarytos sąlygos Europos piliečių gerovei ir stabilumui. Remdamasi šiuo pagrindu ir bendrosiomis demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis, Sąjunga plėtėsi, suvienijo žemyną po Berlyno sienos griūties ir užtikrino klestėjimą, socialinę bei ekonominę gerovę ir tvarumą 500 mln. piliečių.
Dabar ES yra vieta, kurioje europiečiai gali mėgautis unikalia kultūrų, idėjų ir tradicijų įvairove. Čia jie užmezgė viso gyvenimo ryšius su kitais europiečiais ir gali keliauti, studijuoti ir dirbti neribojami nacionalinių sienų. Europa pirmauja lyčių lygybės srityje, o moterų užimtumo lygis dar niekada nebuvo toks aukštas kaip dabar. Šiuo metu 6,5 mln. Europos Sąjungos gyventojų dirba kitose ES valstybėse narėse. 1,7 mln. europiečių kasdien kerta sieną vykdami dirbti į kitą valstybę narę. 9 mln. jaunų europiečių pasinaudojo švietimo, profesinio mokymo ir specialistų mainų programos „Erasmus“ teikiamomis galimybėmis.
2017 m. švęsdami 60-ąsias Sutarčių pasirašymo metines, pirmą kartą per dešimtmetį galime pasakyti, kad ekonomika visose valstybėse narėse vėl auga. Bendra valiuta euru devyniolikoje iš 28 ES valstybių narių kasdien naudojasi 338,6 mln. žmonių. Europos Sąjunga tapo didžiausiu prekybos bloku pasaulyje. Bendra 27 ES valstybių narių eksporto vertė yra apie 5,8 trln. eurų. Tai sudaro per trečdalį viso pasaulio eksporto ir daugiau kaip du su puse karto viršija Kinijos, o daugiau kaip tris kartus – JAV eksporto mastą. ES yra pagrindinė 80 šalių prekybos partnerė. Kiekvienas papildomas už eksportą gautas milijardas eurų padeda išlaikyti 15 000 darbo vietų visoje ES.
Kovo 1 d. Europos Komisijos paskelbtoje baltojoje knygoje pristatyti penki Sąjungos raidos iki 2025 m. scenarijai:
esamos darbotvarkės tąsa: 27 valstybių ES visas jėgas skiria konstruktyvių reformų darbotvarkei;
tik bendroji rinka: 27 valstybių ES persiorientuotų į bendrąją rinką, nes 27 valstybėms narėms nepavyktų susitarti dėl vis daugiau politikos sričių;
kas norės, nuveiks daugiau: 27 valstybių narių ES veikia kaip šiandien, bet valstybės narės, kurios to nori, gali konkrečiose srityse kartu daugiau nuveikti;
nuveikti mažiau, bet efektyviau: siekiama pasirinktose politikos srityse nuveikti daugiau ir sparčiau, o kitose – mažiau;
nuveikti daug daugiau bendromis jėgomis: valstybės narės nusprendžia sutelkti galias bei išteklius ir priimti sprendimus tarpvalstybiniu mastu.
Scenarijai apima įvairias galimybes ir pateikti bendrais bruožais. Jie nei nesuderinami tarpusavyje, nei apimantys visus įmanomus aspektus.
Daugiau informacijos:
60 svarių argumentų, kodėl mums reikia ES
Baltoji knyga dėl Europos ateities
Svetainė „ES šešiasdešimtmetis“
„Europos istorija: 60 metų bendros pažangos“
Šaltinis: ec.europa.eu/lithuania