Tęsiame diskusiją apie naująjį NVO įstatymo projektą.
Šiandien siūlome Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininko doc. dr. Romualdo Povilaičio komentarą.
Kalbėdamas apie naująjį NVO įstatymo projektą Jūs pasakėte, kad jis „žemiau kritikos“. Kuo pagrįstas toks Jūsų vertinimas?
Visų pirma, šis įstatymas yra lyg ir vakarykštė diena lyginant su tuo, kas vyksta mūsų visuomenės gyvenime. Aš norėčiau priminti, kad turbūt prieš gerą dešimtmetį buvo parengtas panašus įstatymo projektas, bet iki šiol jis nebuvo priimtas. O šis, prezidentės, yra kitoks. Anas, man atrodo, lyg buvo demokratiškesnis: ten buvo kalbama apie nevyriausybinių organizacijų skatinimą, tam tikrą paramą joms.
O šitas yra, viena vertus, toks fasadinis: ko gero, galima manyti, kad štai yra įstatymas, juo tarsi ir rūpinamasi nevyriausybinėms organizacijomis, bet, kita vertus, tai – būtų žingsnis atgal, nes tai yra valdžios kišimasis – ir gana akivaizdus – į nevyriausybinių organizacijų veiklą, ir manau, kad tai būtų demokratijos siaurinimas ar net tam tikra putinizacija.
Kalbant apibendrintai, yra du momentai, kurie labai stringa. Visų pirma, valdžia netiesiogiai kišasi į nevyriausybinių organizacijų valdymą, pavyzdžiui, ketvirto straipsnio antrame skirsnyje tiesiogiai sakoma: „Vyriausybė nustato nevyriausybinių organizacijų veiklos prioritetus“ ir dar – labai konkrečiai – penkeriems metams. O atsakinga už šitą nevyriausybinių organizacijų politiką yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vadinasi, visiškai tiesiogiai yra įpareigojama viena iš valdžios ministerijų. Tarp kitko, tai gana keista, nes nevyriausybinių organizacijų yra labai įvairių: ekologinių, kultūrinių… O čia už viską atsako Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Kita priežastis – sumanyta įkurti vadinamąsias skėtines organizacijas, t.y. šitų nevyriausybinių organizacijų sąjungas. Ir šitos skėtinės organizacijos didele dalimi priklausytų nuo valdžios, nes yra numatyta sudaryti nevyriausybinių organizacijų tarybą. Pusė tos tarybos narių yra ne iš nevyriausybinių organizacijų, o iš valdžios įstaigų, o vienas – dar iš savivaldybių, kuri irgi ne nevyriausybinė organizacija. Vadinasi, tiktai viena pusė, aišku, kuri, turint galvoje ir kitus svertus, valdytų visą nevyriausybinį, ar kitaip – trečiąjį – sektorių.
Tačiau tai dar ne viskas – į tarybą savo žmones siūlytų tik skėtinės organizacijos. O skėtines organizacijas, esant reikalui, galima nesunkiai sukurti. Jos atitinkamai galėtų selektyviai žiūrėti į visas nevyriausybinės organizacijas: palankios, patogios, vadinasi, galėtų būti skatinamos, remiamos finansiškai, ir taip dar labiau atitrūktų. Kitas galima ignoruoti ar bent jau nepastebėti ir t.t. Tai štai bent šie du dalykai nurodo, kad su demokratija yra nekas.
Tiesa, dar yra vienas toks įdomus momentas. Yra numatyta, kad visos nevyriausybinės organizacijos dalinsis į „viešosios naudos“, t.y. visos šalies mastu reikalingas ir reikšmingas, ir į „grupines“ – šias reikėtų suprasti kaip atskirų gyventojų grupių interesus ginančias. Ir tos grupinės yra labai įdomus ir keistas dalykas: jos gali būti arba mažiau skatinamos, arba daugiau – juk nesunku priskirti kokią nors organizaciją grupinėms ir laikyti, kad ji antraeilė, mažai reikšminga arba mažiau reikšminga, pavyzdžiui, jei jinai kažkuo nepatogi ar galbūt nedaug narių turi, ar teritoriškai ne taip išplitusi, arba veikianti ne sostinėje. Galimas ir kitas atvejis: kažkas dirbtinai prikuria tų mažyčių grupinių organizacijų, sujungia jas į vieną didelę skėtinę organizaciją ir imituoja gana solidų veikimą…
Taip kad čia yra labai daug tokių dalykų, kurie ne tik kad neaiškūs, bet ir kažkokie keisti. Ir tas kažkas nelabai „kvepia“ klasikine Vakarų demokratija, čia kažkuo kitu gal truputėlį atsiduoda, o gal net ir labai. Tai tiek galiu pasakyti.
Tiesa, dar yra vienas keistumas: nevyriausybinių organizacijų tarybos, kuri turėtų koordinuoti ir duoti toną visam nevyriausybiniam sektoriui, – taip bent įstatyme parašyta – darbas organizuojamas vadovaujantis nuostatais, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė… Į ką tai panašu? Jei Vyriausybė turi tvirtinti svarbiausio nevyriausybinio sektoriaus koordinatoriaus – tarybos – nuostatus, tai, be abejo, yra laužymas tų demokratinių laisvių ir pilietinės visuomenės ribojimas.
Kalbėjosi Ramutė Bingelienė
Daugiau apie naująjį Nevyriausybinių organizacijų įstatymą skaitykite kitose Tiesos.lt publikacijose: