Rusijos prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Viačeslavas Volodinas, kalbėdamas Sočyje surengtame kasmetiniame diskusijų klube „Valdaj“, išsakė tezę apie Rusijos piliečių susitelkimą aplink prezidento figūrą: „yra Putinas – yra Rusija, nėra Putino – nėra Rusijos“.
Televizijos kanalas „Dožd“ komentuoja šį posakį, kurį žiniasklaida ir interneto vartotojai jau pavadino dienos citata: „Volodinas pareiškė, jog alternatyvos Putinui nėra“, – taip pavadinta telekanalo „Dožd“ skelbiama informacija. „Be to, prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas forume pasakojo, jog mintis apie Rusijos skilimą dėl jai taikomų sankcijų būtina vertinti kaip „didžiulę klaidą“. Volodinas įsitikinęs, jog kuomet „atakuojamas Putinas – atakuojama ir Rusija“.
Viačeslavas Volodinas. RIA Novosti
„Pradedant 2006-aisiais metais Putinas kasmet susitinka su diskusijų klubo „Valdaj“ dalyviais. Šiemet Vladimiro Putino pranešimas „Valdajaus“ klube numatytas spalio 24-ąją dieną“, – praneša televizijos kanalas „Dožd“.
Portalo „Izvestija“ publikacijoje rašoma: […] „Rusijos Pilietinės visuomenės vystymo fondo vadovo Konstantino Kostino žodžiais, pati diskusija prasidėjo klausimu, kurį Globalių interesų centro prezidentas Nikolajus Zlobinas uždavė prezidento administracijos vadovo pirmajam pavaduotojui, pasidomėjęs apie prieš Rusiją taikomų Vakarų sankcijų įtakojimą šalies vidaus politikai. Į šį klausimą Volodinas atsakė, jog tie, kas tikėjosi, jog sankcijos suskaldys Rusiją ir ją demoralizuos, giliai klysta. Valdininkas susirinkusiems paaiškino, jog Vakarų politikai nesupranta Rusijos esmės, jos pagrindų ir principų, – skirtingai nei Rusijos žmonės, kurie atakas prieš prezidentą šiuo metu suvokia kaip atakas prieš savo šalį ir asmeniškai prieš save.“ […]
[…] Pasak K.Kostino, „Volodinas išsakė svarbiausią tezę, kuri labai aiškiai atspindi mūsų šalies ir jos piliečių šiandieninę būklę, nes kol „yra Putinas – yra Rusija, nėra Putino – nėra Rusijos“.[…]
Šis „dienos citata“ virtęs posakis netruko pasklisti internete ir socialiniuose tinkluose. Interneto vartotojų reakcija dažniausiai piktoka ir sarkastiška. Štai kelios „Veidaknygėje“ aptiktos replikos:
Politologas Glebas Pavlovskis: „Volodinas iškėlė demografinį uždavinį: Rusijos Federacijoje niekam nevalia pergyventi Putino“.
Pavelas Černych: „Yra Putinas – nėra sūrio“.
Segejus Jestignejevas: „Viačeslavas Viktorovičius mirtinai surakintas su Putinu viena grandine, todėl nieko kito pasakyti negalėjo. Yra Putinas – yra Volodinas, nėra Putino – kirdyk (galas)“.
Aleksandras Parikožka: „Vergų šalis! Man dėl jų gėda šiandien, o jiems bus gėda vėliau. Visa tai jau buvo“.
Tatjana Pozdniakova: „Žinoma, nėra Putino – nėra Volodino, bet tik kodėl turėtų nelikti ir mūsų, neturinčių nieko bendro su tais ponais?“
Olegas Kyrasovas: „Taip, tie ponai labai jau prastai vertina Rusiją, jeigu dėl kažkokio vieno spuogo pranašauja jos pražūtį“.
Edvardas Bezobrazovas: „Užpils Kremlių cementu. Jeigu jau kapinės, tai kapinės“.
Aleksejus Devotčenka: „Yra Merkel – yra Vokietija! Nėra Merkel – nėra ir Vokietijos! Galiu tik įsivaizduoti, kaip išsprogtų visų vokiečių akys, jeigu kas nors Vokietijoje lepteltų šitokią nesąmonę. Aukščiausiu, taip sakant, lygiu… O pas mus – tai normalu… O jau tiems 86-iems procentams – tai tiesiog širdies vardadienis, saulėtas gegužis… Aš pašiurpęs…“
Amiras Hayrulinas: „Didžiarusiškieji plagiatoriai nieko naujo nebegali sugalvoti – „Kein Hitler – kein Deutschland“ / „Mein Kampf, 1925“.
Irina Žilcova: „Marazmas stiprėja!“
Georgijus Mirskis: „Sukanka 80 metų, kai nacistinės partijos suvažiavime Hitlerio pavaduotojas partijoje Rudolfas Hessas ištarė: Die Partei ist Hitler; Deutscland ist Hitler; Hitler ist Deutschland (Partija – tai Hitleris; Vokietija – tai Hitleris; Hitleris – tai Vokietija).“
Tezę apie „neišardomą Putino ir Rusijos vienybę“ tam tikra prasme apibendrino politologas Stanislavas Belkovskis, duodamas interviu radijui „Echo Moskvy“:
„Po Sovietų Sąjungos žlugimo pradėtos Rusijos nacionalinės idėjos paieškos pagaliau pabaigtos. Dabar akivaizdu, jog nacionalinė Rusijos idėja – tai asmeniškai Vladimiras Vladimirovičius Putinas kaip fizinis asmuo. Realizuotas toks standartinis vadinamosios politinės doktrinos planas, pagal kurį Putinas – tarsi visuotinai egzistuojanti dievybė, savyje įkūnijusi visą Rusiją. Todėl ponas Volodinas visiškai teisingai pažymėjo: yra Putinas – yra Rusija, nėra Putino – nėra Rusijos.
Kaip ideologiją tyrinėjantį specialistą, manęs negali nedžiuginti tokia ideologinių paieškų baigtis. Pirmiausia todėl, jog idėja „Putinas – tai Rusija, o Rusija – tai Putinas“ absoliučiai integrali ir savo vidumi neprieštaringa. Čia viskas suprantama, viskas aišku: kas gerai Putinui – tas gerai ir Rusijai, ir neverta užduoti jokių kitų klausimų. Jeigu Putinui yra gerai, kad kristų rublio vertė, vadinasi, tai yra gerai. Arba kad būtų taikomos naujos sankcijos. O jeigu Putinas ėmė sloguoti, tuomet tai yra blogai Rusijai ir visa šalis turi kovoti su Putino sloga – taip, kaip kiekvienas Rusijos gyventojas kovotų su nuosava mirtina liga. Tad ši ideologija yra dar ir mobilizacinė.
Bet ideologinių paieškų pabaiga mus džiugina ne tik tuo, bet dar ir tuo, jog po Putino – juk visi esame mirtingi – daugiau nebus Rusijos – tokios, kokia ji yra dabar. Nebus tos gigantiškos trečiojo pasaulio šalies, kuriai branduolinis ginklas ir JT Saugumo tarybos nuolatinio nario krėslas ir toliau leidžia įsivaizduoti esant imperija. Daugiau nebus nei Putino įpėdinių, nebus tų visų vingrybių, lydėjusių rokiruotes „Putinas-Medvedevas“ (ir atvirkščiai), neliks tos valdžios sistemos, galiausiai, neliks ir pačios imperijos.
Ir kuomet Vladimiras Vladimirovičius pagaliau mus paliks, – ir, kaip kad teisingai pažymėjo M.Chodorkovskis, nežinia, ar tai atsitiks po dviejų ar po dvidešimties metų – Rusija turės šansą tapti visaverte nacionaline europinio pavyzdžio valstybe. Ar ji išnaudos šį šansą ir ar mes iki to meto išgyvensim, turint omeny šiuolaikinės medicinos išvystymo lygį, – tai jau kitas klausimas.“
Parengė ir iš rusų kalbos vertė Jeronimas Prūsas